FAT: Skirtumas tarp puslapio versijų

FAT sėkmingai naudojama nuo [[MS DOS]] (FAT-12, FAT-16) ir [[Windows 95]] (FAT-32, FAT-LFN) laikų (pirmosios versijos ribojo skirsnio dydį). FAT patikimai dirba ir be vargo pasiekiama tiek iš [[Windows]], tiek ir iš [[Linux]], yra "standartinė"„standartinė“ failų sistema, naudojama diskeliuose, [[flash]] tipo laikmenose, įvairiuose specializuotuose įrenginiuose ir pan. Toks FAT universalumas labai patogus, jei su tuo pačiu duomenų saugojimo įrenginiu tenka dirbti kelioms skirtingoms [[Operacinė sistema|OS]] sistemoms. FAT sistema "atvira"„atvira“: kieno rankose diskas, to rankose ir visi duomenys, įprastose FAT realizacijose joks duomenų kodavimas nėra vykdomas. Kita vertus, rimtai sutrikus sistemai, taip lengviau vienaip ar kitaip atkurti normalų darbą neprarandant duomenų. Didelis FAT trūkumas – žurnalo nebuvimas. Jei kompiuteris buvo išjungtas staiga (ne per operacinės sistemos išjugimo procedūras), duomenų apie nebaigtas operacijas nelieka, todėl FAT sistemą naudojantį diską tenka gana ilgai tikrinti, kol jį vėl galima naudoti. [[Windows NT]] grupės operacinėse sistemose FAT gali būti nesunkiai konvertuota į NTFS, tačiau ši konversija negrįžtama.

Pirmas įrašas (stulpelis) šiame kataloge žymi failo vardą, antras – [[Failo plėtinys|plėtinį]], trečias – pirmo failui priklausančio klasterio numerį. Norint perskaityti failą "FILE„FILE.TXT"TXT“, reiks skaityti klasterį "02"„02“, kurio įrašas FAT lentelėje turi reikšmę "03"„03“, žyminčią antrą klasterį, kurio įrašas, savo ruožtu, žymi "04"„04“ ir t.t., kol pasiekiamas įrašas, kurio reikšmė "FF"„FF“, žyminti, kad tai paskutinis failui priklausantis klasteris. Tokiu būdu, vieną failą mes galime išdėstyti ne nuosekliame disko regione o išdalinti per skirtingas disko vietas. Minėtame pavyzdyje failai išdėstyti taip: