Raudondvario dvaras (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Atšauktas naudotojo 83.187.114.186 (Aptarimas) darytas keitimas 5674279 Žyma: Anuliuoti |
||
Eilutė 18:
== Istorija ==
[[1615]] m. [[rugsėjo 2]] dieną Kauno vėliavininkas [[Jonas Dziavialtauskas]] laiške LDK dvarionui [[Mikalojus Kiška II|Mykolui Kiškai]] užsimena apie pilį. [[1652]] m. dvarą iš [[Jonas Eustachijus Kosakovskis|Jono
[[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]] metu rūmai apdegė, todėl [[1832]]–[[1840]] m. Tiškevičiai juos atstatė ir šiek tiek rekonstravo, buvo pertvarkyti ir papildomai pastatyti kiti mūriniai dvaro pastatai: oranžerija ([[1837]]–[[1839]] m.), pietinės oficinos antrasis aukštas ([[1839]] m.), šiaurinė oficina ([[1840]] m.), XIX a. viduryje – arklidės ir ratinė. Po [[1855]] m. rekonstrukcijos jie tapo dar puošnesni ir įgijo [[neogotika|neogotikos]] bruožų. Darbams vadovavo [[Cezaris Anikinis]]. Valdant Tiškevičiams (iki [[1915]] m.) dvaras garsėjo kaip kultūros ir meno centras. Rūmuose buvo dailės galerija, biblioteka (apie 10–20 tūkst. knygų ir rankraščių, siekiančių XVI–XVII amžių).
[[Pirmasis pasaulinis karas|I
[[2018]] m. į kompleksą persikėlė [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono savivaldybės]] administracijos Civilinės metrikacijos skyrius<ref>https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2018/09/12/kauno-raj-savivaldybe-laikinai-keicia-adresa</ref>.
|