09:59, 4 lapkričio 2019 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 130 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		09:28, 11 lapkričio 2019 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 130 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Kohrvirab.jpg\|thumb\|200px\|Khor Virap vienuolynas – viena iš labiausiai turistų lankomų vietų Armėnijoje. Tolumoje matomas [[Araratas]].]] ~~[[Vaizdas:PrussCath.jpg\|thumb\|190px\|Prūsų katekizmas, išleistas Karaliaučiuje 1545 m. (antras leidimas)]]~~ '''Armėnija''', oficialiai '''Armėnijos Respublika''' – neturinti išėjimo į jūrą valstybė pietinėje [[Užkaukazė]]je. Ribojasi su [[Turkija]] vakaruose, [[Gruzija]] šiaurėje, [[Azerbaidžanas\|Azerbaidžanu]] rytuose, [[Iranas\|Iranu]] pietuose. ~~'''Prūsų kalba''' (''Prūsiskan'') – [[mirusi kalba\|mirusi]] vakarų [[baltų kalbos\|baltų kalba]], kuriai artimiausia buvo [[jotvingių kalba\|dainuvių kalba]]. Kilo iš [[baltų prokalbė]]s.~~ Armėnija yra unitarinė daugiapartinė demokratinė valstybė, turinti ilgą istorinę ir kultūrinę tradiciją. [[Armėnijos satrapija]] buvo įkurta VI a. pr. m. e. po [[Urartu]] žlugimo. [[Armėnijos karalystė]] savo klestėjimą pasiekė I a.pr.m.e valdant [[Tigranas Didysis\|Tigranui Didžiajam]]. Armėnija buvo pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija, tarp II a. pabaigos ir IV a. pradžios (oficiali data yra 301 m. e. m.). Iki tol vyravęs zoroastrizmas ir pagonybė nunyko. Tarp XI ir XIV a. armėnų kunigaikštystė ir vėliau karalystė, vadinamoji [[Kilikijos Armėnija]], egzistavo [[Viduržemio jūra\|Viduržemio jūros]] pakrantėje. Prūsiškai buvo šnekama tarp [[Vysla\|Vyslos]] žemupio ir [[Nemunas\|Nemuno]] (dabartinėje [[Kaliningrado sritis\|Kaliningrado srityje]] ir [[Lenkija\|Lenkijos]] šiaurės vakaruose). Spėjama, kad I–III a. dalį [[Prūsai\|prūsų]] galėjo būti užkariavę [[gotai]]. VIII a. buvo šios [[Prūsai\|prūsų]] gentys: [[pamedėnai]] ([[Pamedė]]), [[pagudėnai]] ([[Pagudė]]), [[varmiai]] ([[Varmė]]), [[notangai]] (Notanga – [[Herkus Mantas\|Herkaus Manto]], prūsų sukilėlių vado gimtinė), [[bartai]] ([[Barta]]), [[sembai]] ([[Semba]] – gintaro kraštas), [[nadruviai]] ([[Nadruva]] – čia XVIII a. gyveno [[Kristijonas Donelaitis]]), [[skalviai]] ([[Skalva]]). Prūsų gyventa ir [[Kulmas\|Kulmo]] žemėje. Tarp XVI ir XIX a. tradiciškai armėnų gyvenamos teritorijos – [[Rytų Armėnija]] ir [[Vakarų Armėnija]] buvo paeiliui valdomos tai [[Osmanų imperija\|Osmanų imperijos]], tai [[Persijos imperija\|Persijos imperijos]]. XIX a. viduryje Rytų Armėniją iš Irano užkariavo [[Rusijos imperija\|Rusija]], o didžioji dalis vakarinių armėnų gyvenamų teritorijų liko valdomos Osmanų imperijos. Per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje gyvenantys armėnai buvo sistemingai naikinami per [[Armėnų genocidas\|Armėnų genocidą]]. 1918 m., per Rusijos revoliuciją susikūrė [[Armėnijos Respublika (1918-1920)\|Pirmoji Armėnijos Respublika]]. 1920 m. ši valstybė buvo įjungta į [[Užkaukazės TFSR\|Užkaukazės Sovietų Socialistinę Respubliką]], kuri buvo viena iš Sovietų Sąjungos įkūrėjų 1922 m. 1936 m. Užkaukazės sovietų respublika buvo panaikinta ir jos teritorijoje sukurtos atskiros sovietų respublikos, tarp jų ir [[Armėnijos TSR\|Armėnijos Sovietų Socialistinė Respublika]]. Šiuolaikinė Armėnijos Respublika susikūrė 1991 m., po Sovietų Sąjungos žlugimo. Prūsų vardas pirmąkart minimas Bavarų Geografo „Šiaurinio Dunojaus krašto miestų bei sričių aprašyme“ (IX a.). Ten užrašytas krašto vardas [[Bruzi]] („Bruzi plus est undique…“). [[Enchridionas\|Enchiridiono]] forma „prūsiskan" frazėje „en prūsiskan tautan“ „prūsiškame krašte“ (III 17) rodo, kad buvo [[etnonimas]] „prūsas“. Tad kraštas pačių prūsų galėjo būti vadinamas Prūsā „Prūsija, [[Prūsa]]“. Šis vardas galėjo atsirasti iš upėvardžio Prūsā. Dabar vartojama lytis [[Prūsija]] – aplotynintas Prūsos variantas. Armėnija yra [[Eurazijos Ekonominė Sąjunga\|Eurazijos Ekonominės Sąjungos]], [[Europos Taryba\|Europos Tarybos]] ir [[Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija\|Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos]] narė. Armėnija remia de facto nepriklausomą [[Kalnų Karabacho Respublika\|Kalnų Karabacho Respubliką]], kuri buvo paskelbta 1991 m. Manoma, kad prūsų (bei [[Jotvingių kalba\|jotvingių]]) kalba ėmė formuotis apie [[V a. pr. m. e.]], kai atskilo nuo centrinio baltų arealo tarmių. Prūsų kalba turi daug bendrų bruožų su kitomis baltų kalbomis ([[fonetika\|fonetikos]], gramatinės struktūros ir t. t.). Tačiau būdama archajiškesnė už kitas baltų kalbas, ji išlaikė daug dalykų, kurie lietuvių ir ypač [[latvių kalba\|latvių kalbose]] neseniai pakeisti. Prūsų kalba yra artimesnė lietuvių kalbai nei latvių. Didžiosios Armėnijos teritorijoje bronzos amžiuje gyvavo keletas valstybių, tarp jų [[Hetitų imperija]], [[Mitanija]], [[Hajasa-Azi]] (1500-1200 m. pr. m. e.). Istoriniais laikais armėnai gyveno į pietus nuo [[Kaukazas\|Kaukazo]] ir rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija ir Iranas). 782 m. pr. m. e. įkurtas [[Jerevanas]], dabartinė Armėnijos sostinė. I a. Armėnija buvo didelė regiono valstybė tarp [[Juodoji jūra\|Juodosios]], [[Viduržemio jūra\|Viduržemio]] ir [[Kaspijos jūra\|Kaspijos jūrų]]. Vėliau Armėnija priklausė romėnams, partams, arabams, mongolams ir persams. [[1918]] m. Armėnija paskelbė nepriklausomybę, bet [[1920]] m. buvo okupuota [[Raudonoji armija\|sovietų raudonosios armijos]]. Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva\|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}. [[~~Prūsų kalba~~Armėnija\|Daugiau…]] <noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai\|{{PAGENAME}}]]</noinclude>

Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų