Kancleris: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kancleris''' ([[vokiečių kalba|vok.]]: ''Kanzler'', [[Prancūzų kalba|pranc.]]: ''Chancelier'', [[anglų kalba|ang.]]: ''Chancellor'') -– viena iš aukčiausių, o kai kuriose šalyse aukščiausia [[valstybė]]s pareigybė arba titulas.

Žodis gali būti kilęs iš [[Senovės Roma|Senovės Romos]] vartų ([[Lotynų kalba|lot.]]: ''cancelli'') saugotojo (''cancellarius''), kuris vėliau įgijo prasmę ''raštininkas'', raštinės (''cancelliaria'') vadovas, dar vėliau -– ''miesto prižiūrėtojas'' ([[sinonimas]] -– ''Praefectus urbi.''), valdovo rūmų prievaizdas, valdovo antspaudo saugotojas.

[[Lenkijos karalystė]]je nuo XIV a. ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]] (1569 -– 1795 m.) Didysis kancleris (''kanclerz'') buvo ne tik antspaudo saugotojas ir karaliaus rūmų viršininkas, bet ir valstybės vykdomosios valdžios prižiūrėtojas. Jam pavaldus buvo [[iždo kancleris]], tvarkęs karaliaus pajamas ir išlaidas. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris buvo pavaldus tiesiogiai karaliui. Atskiras valstybės valdymo sritis prižiūrėjo pakancleriai. [[Seimas|Seimo]] kancleris vadovavo karaliaus sušaukto Seimo darbui.

[[Vokietija|Vokietijoje]] [[1871]] m. buvo įvesta Imperijos kanclerio pareigybė (''Reichskanzler''). Jis buvo ne tik vyriausybės vadovas, bet ir aukštųjų parlamento rūmų [[Bundesratas|Bundesrato]] pirmininkas. 1918 m. nuvertus kaizerį [[Vilhelmas II|Vilhelmą II]] kanclerio pareigos buvo praplėstos, padidinus vykdomosios valdžios įgaliojimus. [[1934]] m. [[Hitleris]] prie Reichskanclerio pareigų pridėjo ir mirusio [[Prezidentas|prezidento]] [[Hindenburgas|Hindenburgo]] įgaliojimus ir pasivadino Vadu ir Reicho kancleriu (''Führer und Reichskanzler''). Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Vokietijos ministras pirmininkas vadinamas [[Valstybės kancleris|Valstybės kancleriu]] (''Bundeskanzler'') ir yra renkamas parlamento žemųjų rūmų -– [[Bundestagas|Bundestago]] ketveriems metams.

[[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] parlamente jo aukštųjų rūmų vadovo, aukščiausiojo teisėjo ir Konstitucinių reikalų departamento vadovo pareigybė -– [[Lordas]] kancleris (''Lord High Chancellor'', ''King's Chancellor'') atsirado dar [[Anglijos karalystė]]s laikais. [[1922]] m. įvesta Airijos kanclerio (''Chancellor of Ireland'') pareigybė [[Šiaurės Airija]]i.

[[Švedija|Švedijoje]] ir [[Suomija|Suomijoje]] yra Teisingumo kanclerio pareigybė, analogiška [[Ombudsmenas|ombudsmenui]], Lietuvoje -– [[Seimo kontrolierius|Seimo kontrolieriui]].

[[Estija|Estijoje]] [[1938]] -– [[1940]] m. Teisingumo kancleris vadovavo Teisingumo kanclerio institucijai prie Respublikos Prezidentūros ir buvo atskaitingas Prezidentui. Pareigybė atkurta atstačius Estijos nepriklausomybę. Teisingumo kanclerį Prezidento siūlymu skiria Parlamentas septynerių metų kadencijai. Tai yra pareigūnas, kurio veikla yra nepriklausoma. Jis prižiūri žmonių konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimą viešajame sektoriuje ir tikrina parlamento įstatymų ir vyriausybės, ministrų ir savivaldybės reglamentų atitikimą Konstitucijai.

*[[Seimo kancleris]] -– Seimo kanceliarijos vadovas, faktiškai Seimo rūmų direktorius, pavaldus Seimo valdybai.

*Vyriausybės kancleris -– Ministro pirmininko vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės rūmų direktorius, pavaldus Ministrui pirmininkui.

*[[Ordinų kancleris]] -– tvarko valstybės apdovanojimus. Šias pareigas eina Prezidento kanceliarijos kancleris. Ordinų kancleris turi savo antspaudą, jis saugo Respublikos Prezidento patvirtintus ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų projektus ir etalonus, tikrina, ar teikimai apdovanojimams atitinka įstatymų reikalavimus, šaukia Valstybės apdovanojimų tarybos posėdžius, rengia Respublikos Prezidento dekretus dėl apdovanojimų, organizuoja iškilmingą apdovanojimų įteikimą.

*[[Konstitucinio Teismo kancleris]] -– tiesiogiai vadovauja [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstitucinio Teismo]] aparatui, jis pavaldus Konstitucinio Teismo pirmininkui.