Tamplieriai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S pataisymai |
||
Eilutė 2:
'''Tamplieriai''' ({{fr|templiers}}, nuo ''temple'' - šventykla) – religinis riterių ordinas, kurį Šventojoje žemėje 1119 m. po Pirmojo kryžiaus žygio įkūrė nedidelė riterių grupė.{{šaltinis|{{VLE|XXIII|466||Tamplieriai, templieriai}}}} Ordinas egzistavo apie du šimtmečius ir buvo išformuotas [[1312]] m. Kartu su [[joanitai]]s tai buvo vienas iš pirmųjų karinių dvasinių ordinų.
XII-XIII a. ordinas buvo labai turtingas, jam priklausė plačios žemės valdos tiek kryžiuočių įsteigtose valstybėse Palestinoje ir Sirijoje, tiek Europoje. [[Popiežius]], kuriam ordinas tiesiogiai buvo pavaldus, templieriams suteikė plačias bažnytines ir juridines privilegijas. Neretai ordinas atliko kryžiuočių įsteigtų Rytuose valstybių karinės apsaugos funkcijas, nors jo įsteigimo metu pagrindiniu tikslu buvo deklaruotas į Šventąją žemę atvykstančių maldininkų gynimas. 1291 m. kryžiuočiai iš Palestinos buvo išvyti Egipto sultono, o
1307-1314 m. [[Prancūzijos karalius]] [[Pilypas IV Gražusis|Pilypas IV]], stambūs feodalai ir katalikų bažnyčia ėmėsi ordino narius suiminėti, kankinti ir žudyti, o 1312 m. popiežius [[Klemensas V]] ordiną panaikino.
Eilutė 11:
Apie ordiną ir jo veiklą mažai kas žinoma iki [[1128]] m., kai popiežius [[Honorijus II]] Trua susirinkime oficialiai pripažino ordiną ir paskyrė didįjį magistrą. Trua susirinkime dalyvavę vienuoliai Prancūzijoje ir Anglijoje pradėjo aktyviai ir sėkmingą verbavimo į ordiną kampaniją. Tuo tikslu daugelis jų grįžo į tėvynę, pats Hugues de Payns aplankė Šampanę, Anžu, Normandiją ir Flandriją, taip pat Angliją ir Škotiją. Ordinas greit plėtėsi, į jį įstojo daug kilmingų [[bajorai|bajorų]]. Krikščioniško pasaulio galingieji ordinui skyrė didžiules dovanas. Tai užtikrino stabilią ordino ekonominę padėtį Vakaruose, ypač Prancūzijoje, dėl to jis buvo laikomas prancūzišku ordinu.
1139 m. kovo 29 d. popiežius Inocentas II išleido
=== Ordino klestėjimas ===
| |||