Kuršininkų tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 1 metus
S
nėra keitimo aprašymo
(Kuršininkų kalba, kuršininkų tarmė arba kuršių kalba?)
S
sil=-}}
 
'''Kuršininkų kalbatarmė''' ({{lv|kursenieku valoda}}; kurš. ''kursisk valuod'', {{de|Nehrungskurisch}}) – nykstanti latvių kalbos tarmė stipriai paveikta [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] (žemaičių tarmės), [[vokiečių žemaičių tarmė]]s ir vokiečių kalbos.
 
Susiformavo [[XV a.|XV]]–[[XVIII a.]],<ref>Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. [https://www.researchgate.net/publication/292995915_Kursiu_nerijos_kursininku_tarmes_nykimo_pozymiai_daiktavardziu_linksniavimo_pokyciai_rasytiniuose_paminkluose_Signs_of_Extinction_of_the_Kursenieku_Dialect_on_the_Curonian_Spit_Changes_in_the_Declensi PDF]. „[[ResearchGate]]“.</ref> kai dalis Latvijos [[Kuršas|Kuršo]] gyventojų persikėlė į [[Šventoji|Šventosios]], [[Palanga|Palangos]] apylinkes bei [[Rytų Prūsijos provincija|Rytprūsių]] pajūrį, [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]] ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis. Kuršių nerijoje kuršininkų tarmė XIX a. vyravo, XX a. didesnį vaidmenį ėmė įgauti vokiečių kalba.<ref>[http://www.spauda.lt/voruta/tekstai/kurshes.htm Vartiklis] Dalia Kiseliūnaitė Paskutinioji kuršininkų karta. Etninės kultūros ir kalbos reliktai</ref> Pagal 1927 m. išleistą kuršininkų žodyną 60 proc. žodžių buvo tokie patys kaip ir latvių kalboje, 26 proc. buvo skoliniai iš vokiečių ir 13 proc. - skoliniai iš lietuvių kalbos.
32 837

pakeitimai