Didžioji ekonominė krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Lange-MigrantMother02.jpg|250px|thumb|Dorotos Langens nuotrauka ''Migruojanti„Migruojanti motina''motina“. Bedarbė 32 metų amžiaus [[žirnis|žirnių]] rinkėja su septyniais vaikais, [[Kalifornija|Kalifornijoje]], Nipome, 1936 metų m. kovo mėnesįmėn.]]

[[Vaizdas:Gdp20-40.jpg|250px|thumb|JAV [[bendrasis vidaus produktas]] 1920-1940 1920–1940 m.]]

'''Didžioji ekonominė krizė''', (darkitaip vadinamadar '''Didžioji depresija''', ({{en|Great Depression}})  – didžiausia [[kapitalizmas|kapitalistinio]] [[ūkis|ūkio]] [[krizė]], vykusi 1929–1933[[1929]]–[[1933]] metaism. ir apėmusi visas ūkio šakas ir valstybes.

Šią krizę sukėlė devynerius metus (1920-19291920–1929 metaism.) trukęs spartus ir nesubalansuotas ekonomikos augimas bei finansų sistemos kontrolės stoka<ref name = "IN"/>. Tuo metu žmonės tikėjo Naująja era. [[1921-1929]]–1929 metaism. „[[Dow Jones Industrial Average]]“ indeksas padidėjo 6 kartus. Iki prasidedant krizei penkerius metus intensyviai augo [[akcijų rinka|akcijų rinkos]], todėl labai daug žmonių investavo. Tuo metu vyravo didelis [[investuotojas|investuotojų]] optimizmas, kuris skatino skolinto kapitalo naudojimą investicijoms į [[rinka]]s. Prieš prasidedant krizei buvo investuota 8,5 mlrd. dolerių skolinto kapitalo (tuo metu tai buvo visa JAV cirkuliavusi pinigų masė). [[Ekonominis burbulas]] neatlaikė ir sprogo. Per ateinančius ketverius metus akcijų rinkų indeksai prarado 89 procentus savo vertės. Akcijų kainos tapo dar mažesnės nei prieš penkerius metus iki krizės.

Krizė prasidėjo [[JAV|Jungtinėse Amerikos valstijoseValstijose]] po [[juodasisJuodasis ketvirtadienis|juodojoJuodojo ketvirtadienio]] (pagal kitus šaltinius  – keletą mėnesių anksčiau), po panikos [[Niujorkas|Niujorko]] [[vertybinių popierių birža|Niujorko vertybinių popierių biržoje]] Volstryte[[Volstritas|Volstrite]] 1929  m. [[spalio 24]] d., staiga nukritus [[akcija|akcijų]] kainoms, po ko prasidėjo [[bankrotas|bankrotų]] ir įsiskolinimų virtinė, apėmusi visas kapitalistines valstybes. Todėl sakoma, kad Didžiąją depresiją sukėlė '''1929  m. VolstrytoVolstrito finansų krizė'''  – "juodasis"„juodasis“ 1929  m. [[spalio 29]] d. antradienis.

Po bankrotų ir [[gamykla|gamyklų]] užsidarymo milijonai žmonių tapo bedarbiais, JAV [[nedarbas]] pasiekė 24,9 procentų<ref name = "IN">[[Investuok]]. 2008 gruodis</ref> darbingo amžiaus gyventojų. Darbo netekę gyventojai pirko tik būtiniausias [[prekė|prekes]] ir taip dar sunkino nelengvą ūkio padėtį. JAV, [[Lenkija|Lenkijoje]] pramonės produkcija nukrito apie 50 %, taip pat ūkio kritimas atsiliepė ir [[žemės ūkis|žemės ūkiui]]. JAV [[BVP]] sumažėjo - – 32,6 procentais<ref name = "IN"/>.

Sumažėjus [[investicijos|investicijų]] vertei, dauguma žmonių pradėjo taupyti, [[pramonė]]s pardavimai 1930  m. pradėjo mažėti, dėl to pradėjo kristi ir gaminių kainos. 1930  m. gegužę automobilių pardavimai nukrito žemiau 1928  m. lygio. Atlyginimai 1930  m. išliko stabilūs, bet 1931  m. ir jie pradėjo kristi. Žemiausiu krizės tašku yra laikomas 1933  m. kovo mėnuo. Krizė palietė viso pasaulio miestus, ypač tuos, kuriuose buvo daug sunkiosios pramonės, daugelyje šalių [[statyba|statybos]] praktiškai sustojo. Dėl sustojusio [[vartojimas|vartojimo]] taip pat labai nukentėjo [[žaliavažaliavos|žaliavų]] pramonė (kasyklos, miško pramonė), maisto produktų kainos taip pat krito 60 %, o tai sąlygojo ir didžiulę [[defliacija|defliaciją]].

Krizę mažiau pajuto valstybės, neturinčios plačiau išvystytos pramonės. Tuo metu [[Lietuva]] buvo agrarinė [[valstybė]], todėl didžioji krizė [[Lietuva|Lietuvą]] palietė mažiau. [[Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga]] nežymiai prekiavo su kitomis valstybėmis, todėl ir ją Didžioji krizė palietė mažiau. Kai kurių istorikų teigimu, sunki ūkio padėtis padėjo [[Vokietija|Vokietijoje]] įsigalėti [[nacizmas|nacizmui]].

JAV didžiąją krizę padėjo spręsti [[Naujasis kursas]] ({{en|New Deal}}), ekonominių reformų programa, įvesta JAV prezidento [[Franklinas Ruzveltas|F. Ruzvelto]] 1933–1944  m. Tada išpopuliarėjo idėja, kad valstybė turi kištis į ekonomiką. Ši idėja paskui daugelį metų dominavo [[Laisvoji rinka|laisvosios rinkos]] valstybėse.

Viena iš Didžiosios depresijos priežasčių laikoma [[spekuliacija]] akcijų biržoje. Alternatyvą pateikia austrų mokslininkai [[Ludwig von Mises]], [[Murray Rothbard|Murėjus N. Rothbardas]] ir [[Frydrichas fon Hajekas]], kritikuodami [[Keinsizmas|Keinso teoriją]]. Jie nurodo, kad pagrindinė Didžiosios Depresijos priežastis buvo [[ekonominis ciklas|ekonominiai ciklai]] ir valstybės kišimasis į ūkį, ypač į pinigų ir [[kreditas|kreditų]] sritis. Jie teigia, kad [[JAV Federalinė rezervų sistema|JAV Federalinės rezervų sistemos]] sukūrimas 1913  m. sąlygojo didžiulę pinigų paklausą. Šie pinigai, patekę į rinką, nebuvo efektyviai investuojami, bet sukėlė akcijų kainų burbulą. Austrijos Ekonomikos tyrimų institutas šį burbulo sprogimą išpranašavo jau 1929  m. vasario mėn, sakydamas, kad „burbulas sprogs jau po kelių mėnesių“. Ludwig von Mises taip pat tikėjosi šios finansinės katastrofos, kai 1929 metų pradžioje atsisakė jam siūlomo atsakingo posto Kreditantstalt Banke sakydamas, kad „didelis kritimas artėja ir aš nenoriu būti su juo siejamas“.

'''Pramoninės produkcijos gamybos indeksai nuo 1927  m. iki 1935  m. (1929  m. = 100 %)'''

| [[Kanada]]

| [[Prancūzija]]

| [[Vokietija]]

| [[Italija]]

| [[Nyderlandai]]

| [[Švedija]]

| [[JAV]]

* atsiradoAtsirado 13 milijonų bedarbių

* pramonėsPramonės gamyba tarp 1929 ir 1932  m. nukrito 45 %

* namųMamų statyba tarp 1929 ir 1932  m. nukrito 80 %

* tarpTarp 1929 ir 1932  m. subankrutavo 5000 bankų

{{litrefIšnašos}}