|
== TTVONESIDE ==
[[Vaizdas:Claudius Ptolemaeus.jpg|thumb|Klaudijus Ptolemėjus]]
<br />{{Commons|Category:Ptolemy}} ▼
'''Klaudijus Ptolemėjus''' ({{el|Κλαύδιος Πτολεμαιος}}; ~[[90]] – ~[[168]] m.) – [[Graikija|graikų]] geografas, astronomas ir astrologas, gyvenęs ir dirbęs [[Aleksandrija|Aleksandrijoje]].
Svarbiausi [[traktatas|traktatai]], kelis amžius buvę vieni svarbiausių mokslo veikalų Europos ir islamiškajame moksle – „Almagestas“ ir „Geografija“. Sudarė „Karalių chronologinį kanoną“ – svarbų chronologijos šaltinį. Apie jo biografiją duomenų praktiškai nėra.
== Ptolemėjaus darbai ==
[[File:Ptolemaeus - Quadripartitum, 1622 - 4658973.tif|thumb|''Quadripartitum'', 1622]]
=== Astronomija ===
Svarbiausias astronominis veikalas – „Almagestas“. Į jį sudėtos visos iki tol sukauptos astronominės žinios, labai daug remtasi [[Hiparchas (astronomas)|Hiparcho]] astronominiais darbais (parašytais prieš 3 amžius). Ptolemėjus suformulavo [[Geocentrizmas|geocentrinę sistemą]]. „Almageste“ buvo [[žvaigždė|žvaigždžių]] katalogas, aprašyti 48 [[žvaigždynas|žvaigždynai]]. Ilgus metus ši knyga buvo [[navigacija|navigacijos]] pagal žvaigždes vadovėlis.
=== Geografija ===
Aštuonių tomų veikale „Geografija“ apibendrino [[Senovės Graikija|senovės graikų]] ir [[romėnai|romėnų]] geografijos žinias, išdėstė [[žemėlapis|žemėlapių]] sudarymo pagrindus, surašė daugiau nei 8000 geografinių vietų, nurodė daugumos jų koordinates, įdėjo 26 žemės paviršiaus žemėlapius. Traktatas sudarė vieną knygą, o koordinačių lentelės - veikalo dalį nuo antro iki septinto tomo. Šis mokslo darbas teikė instrukcijas, kaip sudaryti matematiškai pagrįstus žemėlapius. Ptolemėjus nemažai rėmėsi kitų graikų mokslininkų – [[Eratostenas|Eratosteno]], Hiparcho, Poseidonijo, Marino Tyriečio darbais. Veikalas „Geografija“ net 14 šimtmečių buvo laikomas svarbiausiu Europoje geografijos ir kartografijos šaltiniu.
Ptolemėjas sukūrė dvi žemėlapių projekcijas: kūginę, kurioje platumą žyminčios lygiagretės parodytos kaip koncentriniai apsriti lankai, ir pseudokūginę, kurioje ilgumą žyminčios linijos yra ne lenktos, o tiesios.
Ptolemėjus savo darbe mini Sarmatų vandenyną (Baltijos jūrą), [[venedai|venedus]] ir Venedų įlanką ([[Gdansko įlanka]]), Turunto, Rudono ir Chronono upes, kurios tapatinamos su [[Dauguva]], [[Venta]] ir [[Nemunas|Nemunu]], bei kelias baltų gentis – sudinus ([[jotvingiai|sudūvius]]), [[galindai|galindus]], sėlius (saloi)<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 150-151 psl.</ref>, stavanus ir kitus.
=== Muzikos teorija ===
Ptolemėjaus veikale „Harmonija“ aprašyti [[muzika|muzikos]] garsų matematiniai santykiai. Jis pirmasis apibūdino [[oktava|oktavos]] sąvoką.
== Objektai, pavadinti Ptolemėjaus garbei ==
* Ptolemėjaus krateris [[Mėnulis|Mėnulyje]],
* Ptolemėjaus krateris [[Marsas (planeta)|Marse]].
== Taip pat skaitykite ==
[[Ptolemėjo pasaulio sistema]]
== Šaltiniai ==
▲{{Commons|Category:Ptolemy}}
{{Išnašos}}
| 