Vidurio Afganistano kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 204.18.248.123 (Aptarimas) darytas keitimas 5391666
Žyma: Anuliuoti
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Regionasd
[[Vaizdas:Popular Route through Mountains of Bamiyan, September 15, 2007.jpg|thumb|220px|Kelias pro Vidurio Afganistano kalnus]]
| Spalva = LimeGreen
| Tipas = Didžiojo Irano regionas
| Pavadinimas = Hazaradžatas هزاره جات
| Foto = Black_Hawk_flying_over_a_valley_in_Bamyan.jpg
| Šalis = centrinis [[Afganistanas]]
| Vėliava = Flag_of_Hazaristan3.png
| Tauta = [[hazarai]]
| Kalba =
| Valstybės =
| Laikotarpis =
| Anksčiau =
| Miestai = [[Bamijanas]]
| Žemėlapis = Irano islamiski regionai.png
| Sąrašas = '''Didžiojo Irano regionai''':<br>[[Kurdistanas]], [[Lorestanas]], [[Chuzestanas]], [[Persijos Irakas|Irakas]], [[Azerbaidžano istorija|Azerbaidžanas]], [[Tabaristanas]], [[Farsas (regionas)|Farsas]], [[Jazdas (regionas)|Jazdas]], [[Kermanas (regionas)|Kermanas]], [[Chorasanas]], [[Chorezmas]], [[Sistanas]], [[Puštūnistanas]], [[Beludžistanas]]
}}
'''Vidurio Afganistano kalnai''' arba '''Hazaradžatas, Chazaredžatas''' ({{fa|هزاره‌جات|Hazārajāt}}) – istorinis-kultūrinis Didžiojo Irano regionas, esantis [[Afganistanas|Afganistano]] centrinėje dalyje. Šiame regione vyrauja etninė grupė [[hazarai]], yra atsikėlusių [[puštūnai|puštūnų]], [[tadžikai|tadžikų]] bei [[čaraimakai|čaraimakų]].
 
Regionas apima didžiąją dalį Afganistano [[Goro provincija|Goro]], [[Bamijano provincija|Bamijano]], [[Daikondžio provincija|Daikondžio]], [[Vardako provincija|Vardako]], [[Gaznio provincija|Gaznio]] provincijų.
'''Vidurio Afganistano kalnai''' arba '''''Hazaradžatas, Chazaredžatas''''' ({{fa|هزاره‌جات|Hazārajāt}}) – kalnų masyvas vidurio [[Afganistanas|Afganistane]], [[Irano kalnynas|Irano kalnyno]] rytinė dalis. Ilgis ~600 km, plotis iki 300 km, aukštis iki 4148 m (Džamo kalnas). Kalnagūbriai spinduliškai nusidriekę į pietvakarius nuo [[Hindukušas|Hindukušo]]. Sudaryti iš [[klintis|klinties]] ir [[skalūnas|skalūnų]].
 
== Geografija ==
[[Vaizdas:Popular Route through Mountains of Bamiyan, September 15, 2007.jpg|thumb|left|220px|Kelias pro Vidurio Afganistano kalnus]]
'''Vidurio Afganistano kalnai''' arba '''''Hazaradžatas, Chazaredžatas''''' ({{fa|هزاره‌جات|Hazārajāt}}) –Šis kalnų masyvas vidurio [[Afganistanas|Afganistane]],yra [[Irano kalnynas|Irano kalnyno]] rytinė dalis ir kartu [[Hindukušas|Hindukušo]] kalnyno vakarinė atšaka. Ilgis ~600 km, plotis iki 300 km, aukštis iki 4148 m ([[Džamo kalnas]]). Kalnagūbriai spinduliškai nusidriekę į pietvakarius nuo [[Hindukušas|Hindukušo]]. Sudaryti iš [[klintis|klinties]] ir [[skalūnas|skalūnų]].
 
Būdingos kalnų dykumos, [[pusdykumė]]s, [[stepė]]s. Pietuose ir pietvakariuose yra oazių.<ref>{{LTE|12|213}}</ref>
 
Rytuose Hazaradžatas leidžiasi į Puštūnistaną, ir į [[Kabulas|Kabulą]] veda [[Unai perėja]]. Šiaurės rytuose jis susisiekia su kitu kalnų regionu - [[Nuristanas|Nuristanu]]. Šiaurėje jis leidžiasi į [[Baktrija|Baktrijos]] lygumas, o rytuose - į [[Firozkohas|Firozkoho]] ir [[Arija (Persija)|Herato]] lygumas. Pietvakariuose esančio dykumos jį atskiria nuo [[Sistanas|Sistano]], o pietryčiuose yra [[Puštūnistanas]].
Be vyraujančios Afganistano tautos [[puštūnai|puštūnų]], Vidurio Afganistano kalnuose gyvena daug [[hazarai|hazarų]] bei [[tadžikai|tadžikų]].
 
Visas regionas padalintas kalnų grandinių į paskirus slėnius, kuriuos neretai drėkina aukštikalnių upės. Regione prasideda visos svarbiausios Afganistano upės: [[Kabulas (upė)|Kabulas]], [[Arghandabas]], [[Helmandas]], [[Farahrudas|Farahas]], [[Chašrudas|Chašas]], [[Harirudas|Hari]], [[Murgabas]], [[Balchas (upė)|Balchas]], [[Kundūzas (upė)|Kundūzas]] ir kt.
 
Tarp svarbiausių regiono slėnių yra Bamiano slėnis šiaurės rytuose, Goro regionas (Hari upės aukštupis) šiaurės vakaruose, [[Behsudas]] (Helmando aukštupis) pietryčiuose, [[Nili]] pietuose, ir kt.
 
== Istorija ==
Kalnuotas ir atokus regionas per tūkstančius metų tarnavo kaip buferinė zona, skyrusi Chorasaną (Baktriją) šiaurėje ir Puštūnistaną (Arachosiją) pietuose. Vietos slėnius per istoriją bent nominaliai kontroliavo [[Achemenidų imperija|Achemenidų]], [[Graikų-Baktrų karalystė|Graikų-Baktrų]], [[Maurijų imperija|Maurijų]], [[Kušanų imperija|Kušanų]], [[Eftalitai|Eftalitų]], [[Samanidai|Samanidų]] imperijos.
 
Islamo geografų jis buvo įvardijamas tiesiog kaip "aukštikalnių kraštas", o X a. geografas [[al-Makdisi]] jį vadino ''Gharj Al-Shar''. Į šį atokų regioną sunkiai skverbėsi islamas, ir X a. jis vis dar buvo išlaikęs Budizmą bei kitus indiškosios kultūros bruožus, kurie vietos genčių tarpe iš Indijos paplito pirmaisiais mūsų eros amžiais. Tik XI a., kraštą kontroliuojant [[Gaznevidai|Gaznevidams]], vietos slėniai priėmė islamą.
 
XII a. viena iš vietinių karalysčių Goro regione sukūrė galingą [[Guridų imperija|imperiją]], kurios kontrolė siekė Indiją rytuose ir Chorasaną vakaruose. XIII a. Guridus nukariavo [[Chorezmšachai]] ir [[Mongolų imperija|Mongolai]].
 
Greičiausiai po mongolų užkariavimų kalnyną apgyvendino mongolų etnosai, kurie maišėsi su vietos gyventojais ir perėmė vietinę kultūrą. Taip formavosi hazarai, kurie savo rasine išvaizda yra artimesni mongolams, o kalba ir kultūra - tadžikams. Nors jų regioną ir toliau nominaliai valdė įvairios imperijos, hazarai buvo de facto nepriklausomi, ir pasidalinę į smulkias karalystes.
 
XIX a. pietiniams hazarų kaimynams puštūnams konsoliduojant valdžią ir tapus svarbia jėga regione, hazarų tarpe irgi prasidėjo vienijimosi procesai. Pavyzdžiui Afganistaną valdant [[Dostas Muchamedas|Dostui Muchamedui]], Behsudo valdovas Jazdanbachšas bandė suvienyti hazarų gentis, kas kėlė grėsmę jaunai puštūnų valstybei. Kad būtų galima geriau kontroliuoti šį regioną, per XIX a. buvo vykdomos ekspedicijos, kurios aprašė pusiau nomadišką to meto hazarų gyvenimą.
 
Pačioje XIX a. pabaigoje Hazaradžatas buvo ''de facto'' inkorporuotas į [[Afganistano emyratas|Afganistano]] teritoriją, vietos gyventojai apdėti mokesčiais ir priversti atlikti karinę tarnybą. XX a. I pusėje inkorporacija dar labiau stiprėjo gerinant krašto infrastruktūrą, tiesiant naujus kelius. Didelė dalis hazarų paliko savo gimtąsias vietas ir migravo į miestus, kur greitai asimiliavosi.
 
1979 m. Afganistane prasidėjus pilietiniam karui, Hazaradžatas vėl tapo nebekontroliuojamas iš centrinės valdžios. Čia nesiekė komunistų kontrolė, ir hazarai, vadovaujami [[Said Ali Behešti]], susikūrė ''de facto'' nepriklausomą valstybę. Jų ideologiją atsipindėjo hazarų religinė partija [[Afganistano Islamo vienybės revoliucinė taryba]], siekusi sugrąžinti regioną į XIX a. tradiciją. Afganistane į valdžią atėjus [[talibai|talibams]], Hazaradžatas buvo sugrąžintas į centrinės valdžios kontrolę. Prieš čia gyvenančius hazarus pradėtas taikyti [[etninis valymas]].
 
== Šaltiniai ==
eilutė 11 ⟶ 50:
 
[[Kategorija:Afganistano kalnai]]
[[Kategorija:Afganistano istoriniai regionai]]
[[Kategorija:Didžiojo Irano regionai]]