Guridų dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
Eilutė 46:
== Istorija ==
[[vaizdas:Minar_of_jam_ghor.jpg|thumb|left|Džamo minareto fragmentas]]
Valstybės pradžia buvo kalnuotame ir atokiame [[Hindukušas|Hindukušo]] regione, kuris buvo vadinamas [[Mandešas|Mandešu]], vėliau - Goru. Čia centras buvo [[Firozkohas|Firozkoho]] miestas, kurio vietinė dinastija dar IX a. gavo nepriklausomybę iš [[Abasidai|Abasidų kalifato]]. Dinastijos pradininkas buvo kilęs iš giminės, kuri kildino save iš [[Sasanidai|Sasanidų]], kurių paskutiniai valdovai, anot legendų, apsigyvenę atokiose kalnuotose Goro vietovėse. Spėjama, kad jie išsaugojo ypač senovinę persų kalbą, kuria kalbėta Sasanidų imperijoje ir kuri ryškiai skyrėsi nuo tuomeinėstuometinės persų kalbos, naudotos Irano kalnyne. Tiesa, kai kurie mokslininkai šią dinastiją kildina iš [[puštūnai|puštūnų]]<ref>Elphinstone, Mountstuart. The History of India. Vol. 1. J. Murray, 1841. Web. 29 Apr. 2010.</ref>. Kiti, tuo tarpu, juos laiko tadžikų kilmės<ref>M. Longworth Dames; G. Morgenstierne; R. Ghirshman (1999). "AFGHĀNISTĀN". Encyclopaedia of Islam (CD-ROM Edition v. 1.0 ed.). Leiden, The Netherlands: Koninklijke Brill NV.</ref>.
 
Manoma, kad Guridai iš aplinkinių tautų skyrėsi ne tik kalba, bet ir religija, nes ilgą laiką išlaikė [[Budizmas|Budizmąbudizmą]] ir tik XII a. galutinai perėjo prie islamo.
 
Kadangi Guridų teritorija buvo įsiterpusi tarp kalnų, jai pavyko išlaikyti autonomiją. Tiesa, teko gintis nuo [[Safaridai|Safaridų]] ir [[Samanidai|Samanidų]]. 1011 m. Gorą nukariavo [[Gaznevidų imperija]], tačiau vietinė dinastija išlaikė savo valdžią. Tiesa, nuo tada valdovai tapo islamo religijos patronais, puoselėjo persišką kultūrą ir meną. Žymiausias jų dinastijos paminklas Goro regione yra [[Džamo minaretas]], kuris liudija apie šiuo metu neišlikusios Guridų sostinės kultūrą ir meno stilių.