Guridų dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 46:
== Istorija ==
[[vaizdas:Minar_of_jam_ghor.jpg|thumb|left|Džamo minareto fragmentas]]
Valstybės pradžia buvo kalnuotame ir atokiame [[Hindukušas|Hindukušo]] regione, kuris buvo vadinamas [[Mandešas|Mandešu]], vėliau - Goru. Čia centras buvo [[Firozkohas|Firozkoho]] miestas, kurio vietinė dinastija dar IX a. gavo nepriklausomybę iš [[Abasidai|Abasidų kalifato]]. Dinastijos pradininkas buvo kilęs iš giminės, kuri kildino save iš [[Sasanidai|Sasanidų]], kurių paskutiniai valdovai, anot legendų, apsigyvenę atokiose kalnuotose Goro vietovėse. Spėjama, kad jie išsaugojo ypač senovinę persų kalbą, kuria kalbėta Sasanidų imperijoje ir kuri ryškiai skyrėsi nuo
Manoma, kad Guridai iš aplinkinių tautų skyrėsi ne tik kalba, bet ir religija, nes ilgą laiką išlaikė [[Budizmas|
Kadangi Guridų teritorija buvo įsiterpusi tarp kalnų, jai pavyko išlaikyti autonomiją. Tiesa, teko gintis nuo [[Safaridai|Safaridų]] ir [[Samanidai|Samanidų]]. 1011 m. Gorą nukariavo [[Gaznevidų imperija]], tačiau vietinė dinastija išlaikė savo valdžią. Tiesa, nuo tada valdovai tapo islamo religijos patronais, puoselėjo persišką kultūrą ir meną. Žymiausias jų dinastijos paminklas Goro regione yra [[Džamo minaretas]], kuris liudija apie šiuo metu neišlikusios Guridų sostinės kultūrą ir meno stilių.
|