Alytus: Skirtumas tarp puslapio versijų

}}

{{otheruses}}

 

 

Per Alytų iš pietryčių Šiaurės vakarų link teka [[Nemunas]]. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra [[Alytus I]], kairiajame – [[Alytus II]] (didžioji dabartinio miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante):

== Istorija ==

Miesto apylinkėse gyventa jau [[neolitas|neolite]]. [[Viduramžiai]]s Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai [[Jotvingiai|jotvingių]] ir lietuvių genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau, dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. [[Nemunas|Nemuno]] kairiajame krante yra dvi dešimtys VI–IX a. pilkapių, XIII–XIV a. Nemuno dešiniajame krante, santakoje su [[Alytupis|Alytupiu]] čia stovėjo medinė [[Alytaus pilis]], minima nuo [[1377]] m. [[2010]] m. kasinėjimai miesto centre parodė, kad istorinės Alytaus ištakos buvo dabartinio miesto centre, nuo XIV a. čia stovėjo rotušė ir bažnyčia.

Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas [[1377]] m. kaip Alytaus pilis [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. [[1387]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] dokumentuose minimas kaip miestelis. Po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi ''[[Alytus I]]'', nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, [[Užnemunė]]je auganti gyvenvietė ėmė vadintis ''[[Alytus II]]''. [[1466]] m. minimas [[Alytaus valsčius]]. [[1524]] m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. [[1549]] m. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Alytų užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 123 p.</ref> [[1581]] m. [[birželio 15]] d. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Steponas Batoras]] suteikė Alytui [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] ir [[Alytaus herbas|herbą]]. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. [[1586]] m. pastatyta cerkvė. Miestas priklausė [[Trakų vaivadija]]i.

XVII a. karų su [[Rusija]] ir [[Švedija]] metu miestas neteko daug gyventojų. [[1775]] m. iš [[Trakai|Trakų]] ir [[Merkinė]]s Alytun perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešiniakrantis Alytus. [[1795]] m. miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko [[Rusijos imperija]]i, o vakarinė (Alytus II) – [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]]. [[1807]] m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] atiteko [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] (priklausė [[1815]]–[[1915]] m.). Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu.

 

1915 m., kai Lietuvoje ir [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]] įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. [[1919]] m. vasarį mieste vyko [[Alytaus kautynės]], kuriose [[TLK|Lietuvos kariuomenė]] kovėsi su [[bolševikai]]s, prie Alytaus žuvo pirmasis karininkas [[Antanas Juozapavičius]]. [[1932]] m. Alytui suteiktas kurorto statusas. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais Alytuje sušaudyti keli tūkstančiai žydų. [[1941]] m. [[birželio 22]]-[[birželio 23|23]] d. šalia miesto įvyko [[Alytaus mūšis]], kuriame dalyvavo apie 800 tankų. [[1944]] m. [[liepos 15]] d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė [[Dainavos apygarda|Dainavos krašto apygardai]]. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

Po karo miestas ėmė sparčiai augti, ypač po [[1963]] m. kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose [[medvilnė]]s kombinatas, didelė šaldytuvų [[Snaigė (bendrovė)|„Snaigė“]] gamykla, eksperimentinis namų statybos kombinatas, mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. [[1977]] m. [[kovo 30]] d. Alytui suteiktos [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miesto]] teisės. [[1995]] m. patvirtintas dabartinis [[Alytaus herbas]]. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=22803</ref>