Gaznevidai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 43:
'''Gaznevidai''' ({{fa|سلسله غزنویان|Ghaznavid}}) – [[Chorasanas|Chorasano]] musulmonų [[sunitai|sunitų]] valdovų dinastija, kilusi iš tiurkų, valdžiusi [[977]]–[[1186]] m. Jų valdyta valstybė vadinama '''Gaznevidų imperija'''.
Gaznevidų valstybės centras buvo [[Gaznis]], o didžiausio išsiplėtimo metu jų valdos apėmė [[Persija|Persiją]], [[Transoksiana|Transoksianą]] ir šiaurines [[indija|Indijos]] dalis. Dėl ankstesnės [[Samanidai|Samanidų dinastijos]] įtakos tiurkai Gaznevidai visiškai perėmė [[persai|persų]] kultūrą.
== Istorija ==
[[Vaizdas:Ghazni-Minaret.jpg|thumb|left|[[Bachramšachas Gaznevidas|Bachramšacho]] statytas Gaznio minaretas]]
Guridų dinastijos pradžia buvo [[Samanidai|Samanidų]] valstybėje, kuri iki tl valdė [[Chorasanas|Chorasaną]]. Tai buvo Persų civilizaciją puoselėjusi valstybė, kurioje konsolidavosi [[tadžikai|tadžikų]] etnosas. Tiesa, tiurkų kilmės kariai, buvę vergai, buvo vis įtakingesni Samanidų rūmuose. Vienas tokių buvo [[Alptiginas]], kuris po Samanidų emyro [[Abd al-Malikas|Abd al-Maliko]] mirties bandė į sostą pasodinti savo kandidatą. Perversmui nepavykus Alptiginas buvo priverstas migruoti į pietus, kirsti Hindukušą, ir galiausiai įsitvirtino [[puštūnai|puštūnų]] gyvenamose teritorijose Gaznio mieste. Šios tuo metu bent jau nominaliai buvo laikomos Samanidų valdomis.
Po Alptigino mirties jo žentas buvęs [[tiurkai|tiurkų]] belaisvis, karvedys [[Sebuktiginas]] pasiskelbė nepriklausomu nuo Samanidų Gaznio valdovu ir Gaznevidų valstybės įkūrėju. Nors jo oficialioji genealogija atsekė jo ryšius su senaisiais Persijos šachais, dauguma dabarties istorikų mano, jog ši genealogija buvo sukurta, kad legitimuoti Sebuktigino valdžią<ref>The Development of Persian Culture under the Early Ghaznavids, C. E. Bosworth, Iran, Vol. 6, (1968), 40.</ref>.
Sebuktigino sūnus ir žymiausias dinastijos valdovas Machmudas kariaudamas išplėtė valstybės teritoriją, iki [[1030]] m. ji apėmė dab. [[Afganistanas|Afganistaną]], dalį dab. [[Iranas|Irano]], [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]], dalį šiaurinių ir vakarinių [[Indija|Indijos]] žemių. ▼
▲
Kariniai žygiai Gaznevidus susilpnino. Iš karto po Machmudo mirties dėl valdžios ėmė kariauti du jo sūnūs. Masudas apakino savo brolį ir ėmė valdyti. Tačiau jo valdymas buvo nesėkmingas. Jam valdant stiprėjo kita tiurkų kilmės dinastija -[[Seldžiukidai]]. [[1040]] m. jie sumušė Gaznevidus Dandankano mūšyje ir užėmė jų valdas Irane bei Vidurinėje Azijoje: užkariavo [[Chorasanas|Chorasaną]] ir [[Chorezmas|Chorezmą]].
Po ilgo vidinių kovų laikotarpio 1058 m. sąlyginę taiką atkūrė Masudo sūnus [[Ibrahimas Gaznevidas|Ibrahimas]]. Jis sugebėjo pasiekti taiką su Seldžiukais. Kadangi jo valstybė atsisakė ambicijų Chorasane, Ibrahimas ėmė rengti karinius žygius į Indiją.
Kitas žymus Gaznevidų valdovas buvo [[Bahram Šachas]], atėjęs į valdžią 1117 m. Jo laikais stipriai iškilo nedidelė kalnų valstybė [[Guridai|Goras]], kurios valdovai pradėjo grasinti Gaznevidų sostinei. Guridų valdovas [[Ala al-Dinas]], keršydamas už savo brolių mirtis, paėmė ir sudegino Gaznį. Nors tuo metu Guridai ir atsitraukė, Gaznį jie dar kartą paėmė 1163 m., ir netrukus padarė jį savo sostine.
Netekę pagrindinio valdžios centro paskutinieji Gaznevidų valdovai valdė iš [[Lahoras|Lahoro]] Pandžabe. Jų valstybė galutinai žlugo [[1186]] m. Lahorą užėmus [[Guridai|Guridams]].<ref>{{VLE|VI|38||Gaznevidai}}</ref>
== Valdovų sąrašas ==
| |||