Antropologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Antropologija''' ({{gr|άνθρωπος}} = žmogus; {{gr|λόγος}} = mokslas) – [[socialiniai mokslai|socialinis mokslas]], siekiantis atskleisti [[žmogus|žmogaus]] [[Fizinė antropologija|biologinių]], [[Sociokultūrinė antropologija|sociokultūrinių]] aspektų dinamiškus tarpusavio ryšius. Antropologija nagrinėja tiek žmonijos ištakas, tiek šių dienų [[kultūra|kultūros]] išraiškas, visuomeninį gyvenimą, tačiau tradiciškai skiriamas dėmesys tradicinių visuomenių tyrinėjimams. Pabrėžiama [[lauko tyrimas|lauko tyrimų]] svarba, vykdomas dalyvaujančio tyrėjo stebėjimas, gilinamasi į žmonių gyvensenos, mąstysenos, elgsenos ypatybes. <ref>{{
== Istorija ==
Eilutė 5:
Tam tikrų antropologijos užuomazgų galima rasti jau [[Senovės Graikija|senovės Graikijoje]], [[Herodotas|Herodoto]] raštuose. Terminą pirmą kartą pavartojo [[Aristotelis]]. Kaip savarankiška mokslo šaka antropologija pradėjo formuotis [[XVI a.]] Jos plėtotę paskatino [[didieji geografiniai atradimai]], aptiktos tradicinės, [[klajokliai|klajokliškos]] bendruomenės, rastos [[Hominidai|hominidų]] [[fosilijos|fosilijos]], senovės civilizacijų griuvėsiai.<ref>Walker, D. E., & WALKER, D. E. (2010). [https://search.credoreference.com/content/topic/anthropology Anthropology]. In W. E. Craighead, & C. B. Nemeroff (Eds.), The Corsini encyclopedia of psychology and behavioral science (4th ed.). Hoboken, NJ: Wiley.</ref>
Šiuolaikinės antropologijos pradininku laikomas prancūzų chirurgas [[Paul Broca]]. Jis pirmasis apibrėžė antropologijos uždavinius ir nustatė jos tyrimo metodus. [[1859]] m. jis Paryžiuje įkūrė pirmąją Antropologijos draugiją, o [[1876]] m. jo iniciatyva [[Paryžius|Paryžiuje]] įkurta pirmoji antropologijos mokykla (''L’Ecole d’Antropologie de Paris''). [[1863]] m. įsteigta Londono antropologijos draugija. [[1900]] m. [[Franz Boas]] įkūrė Amerikos antropologų asociaciją. Jis antropologiją suprato kaip holistinį mokslą apie žmones, pagrįstą [[kultūra|kultūros]] samprata. Jis buvo pradininkas vadinamosios keturių krypčių antropologijos JAV, susidedančios iš [[kultūrinė antropologija|kultūrinės]], [[fizinė antropologija|fizinės]] ir [[lingvistika|lingvistinės antropologijos]] bei [[archeologija|proistorinės archeologijos]]. Nuo [[XIX a.]] įsitvirtino dvejopa antropologijos samprata, susijusi su dvilype žmogaus prigimtimi: žmogus – biologinė būtybė, paklūstanti visiems biologijos dėsniams, tačiau kartu jis turi protą ir yra medžiagiškos bei dvasinės kultūros kūrėjas.
XX a. pradžioje [[sociokultūrinė antropologija|sociokultūrinė antropologija]] Europoje ir JAV vystėsi skirtingomis kryptimis. Europos „socialinė antropologija“ dėmesį sutelkė į socialinio elgesio stebėjimą bei į „socialinę struktūrą“, t. y., koks yra santykis tarp [[Socialinis vaidmuo|socialinio vaidmens]] (pvz., vyro ir žmonos arba tėvų ir vaikų) ir socialinių [[Institucija|institucijų]] (pvz., [[religijos antropologija]], [[ekonominė antropologija]], [[politinė antropologija]]). Amerikos „kultūrinė antropologija“ dėmesį sutelkė į tai kaip žmonės reiškia požiūrį į save ir savo pasaulį, ypač [[simbolis|simbolinėmis]] formomis (pvz., [[menas]] ir [[mitas|mitai]]). Šiuo metu sociokultūrinės antropologijos mokslininkai remiasi abiem tradicijomis.
== Tradicijos ==
| |||