12:43, 1 lapkričio 2019 versija taisyti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 54 947 keitimai →‎Istorija ← Prieš tai darytas keitimas		12:47, 1 lapkričio 2019 versija taisyti anuliuoti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 54 947 keitimai S →‎Istorija Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: Tam tikrų antropologijos užuomazgų galima rasti jau [[Senovės Graikija\|senovės Graikijoje]], [[Herodotas\|Herodoto]] raštuose. Terminą pirmą kartą pavartojo [[Aristotelis]]. Kaip savarankiška mokslo šaka antropologija pradėjo formuotis [[XVI a.]] Jos plėtotę paskatino [[didieji geografiniai atradimai]], aptiktos tradicinės bendruomenės, rastos [[Hominidai\|hominidų]] [[fosilijos\|fosilijos]], senovės civilizacijų griuvėsiai. Iš pradžių dėmesys buvo skiriamas pastarųjų [[klajokliai\|klajokliškų]] visuomenių atstovų tyrinėjimams.<ref>Walker, D. E., & WALKER, D. E. (2010). [https://search.credoreference.com/content/topic/anthropology Anthropology]. In W. E. Craighead, & C. B. Nemeroff (Eds.), The Corsini encyclopedia of psychology and behavioral science (4th ed.). Hoboken, NJ: Wiley.</ref> Šiuolaikinės antropologijos pradininku laikomas prancūzų chirurgas [[Paul Broca]]. Jis pirmasis apibrėžė antropologijos uždavinius ir nustatė jos tyrimo metodus. [[1859]] m. jis Paryžiuje įkūrė pirmąją Antropologijos draugiją, o [[1876]] m. jo iniciatyva [[Paryžius\|Paryžiuje]] įkurta pirmoji antropologijos mokykla (''L’Ecole d’Antropologie de Paris''). [[1863]] m. įsteigta Londono antropologijos draugija ~~(''Anthropological Society of London'')~~. [[1900]] m. [[Franz Boas]] įkūrė Amerikos antropologų asociaciją. Jis antropologiją suprato kaip holistinį mokslą apie žmones, pagrįstą [[kultūra\|kultūros]] samprata. Jis buvo pradininkas vadinamosios keturių krypčių antropologijos JAV, susidedančios iš [[kultūrinė antropologija\|kultūrinės]], [[fizinė antropologija\|fizinės]] ir [[lingvistika\|lingvistinės antropologijos]] bei [[archeologija\|proistorinės archeologijos]]. Nuo [[XIX a.]] įsitvirtino dvejopa antropologijos samprata, susijusi su dvilype žmogaus prigimtimi: žmogus – biologinė būtybė, paklūstanti visiems biologijos dėsniams, tačiau kartu jis turi protą ir yra medžiagiškos bei dvasinės kultūros kūrėjas.<ref>{{VLE\|I\|\|Rimantas Jankauskas\|[https://www.vle.lt/Straipsnis/antropologija-74689 Antropologija]}}</ref> XX a. pradžioje [[sociokultūrinė antropologija\|sociokultūrinė antropologija]] Europoje ir JAV vystėsi skirtingomis kryptimis. Europos „socialinė antropologija“ dėmesį sutelkė į socialinio elgesio stebėjimą bei į „socialinę struktūrą“, t. y., koks yra santykis tarp [[Socialinis vaidmuo\|socialinio vaidmens]] (pvz., vyro ir žmonos arba tėvų ir vaikų) ir socialinių [[Institucija\|institucijų]] (pvz., [[religijos antropologija]], [[ekonominė antropologija]], [[politinė antropologija]]). Amerikos „kultūrinė antropologija“ dėmesį sutelkė į tai kaip žmonės reiškia požiūrį į save ir savo pasaulį, ypač [[simbolis\|simbolinėmis]] formomis (pvz., [[menas]] ir [[mitas\|mitai]]). Šiuo metu kultūrinės antropologijos mokslininkai remiasi abiem tradicijomis.<ref>Sedlenieks K. [https://enciklopedija.lv/skirklis/1932-antropolo%C4%A3ija ''Antropoloģija'']. [[Nacionālā enciklopēdija]].</ref>

Antropologija: Skirtumas tarp puslapio versijų