12:35, 1 lapkričio 2019 versija taisyti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 55 197 keitimai →‎Istorija ← Prieš tai darytas keitimas		12:38, 1 lapkričio 2019 versija taisyti anuliuoti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 55 197 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Antropologija''' ({{gr\|άνθρωπος}} = žmogus; {{gr\|λόγος}} = mokslas) – [[socialiniai mokslai\|socialinis mokslas]], siekiantis atskleisti [[žmogus\|žmogaus]] [[Fizinė antropologija\|biologinių]], [[Sociokultūrinė antropologija\|sociokultūrinių]] aspektų dinamiškus tarpusavio ryšius.~~<ref>Sedlenieks K. [https://enciklopedija.lv/skirklis/1932-antropolo%C4%A3ija ''Antropoloģija'']. [[Nacionālā enciklopēdija]].</ref>~~ Antropologija nagrinėja tiek žmonijos ištakas, tiek šių dienų [[kultūra\|kultūros]] išraiškas, visuomeninį gyvenimą, tačiau tradiciškai skiriamas dėmesys tradicinių visuomenių tyrinėjimams. Pabrėžiama [[lauko tyrimas\|lauko tyrimų]] svarba, vykdomas dalyvaujančio tyrėjo stebėjimas, gilinamasi į žmonių gyvensenos, mąstysenos, elgsenos ypatybes.<ref>{{Cite web\|url=http://www.vdu.lt/lt/ieskantiems-atsakymu-sociologija-ir-antropologija/\|title=Ieškantiems atsakymų – sociologija ir antropologija\|date=2013-06-19\|website=[[VDU]]\|language=\|access-date=2016-06-12}}</ref> == Istorija == Eilutė 7: Šiuolaikinės antropologijos pradininku laikomas prancūzų chirurgas [[Paul Broca]]. Jis pirmasis apibrėžė antropologijos uždavinius ir nustatė jos tyrimo metodus. [[1859]] m. jis Paryžiuje įkūrė pirmąją Antropologijos draugiją, o [[1876]] m. jo iniciatyva [[Paryžius\|Paryžiuje]] įkurta pirmoji antropologijos mokykla (''L’Ecole d’Antropologie de Paris''). [[1900]] m. [[Franz Boas]] įkūrė Amerikos antropologų asociaciją. Jis antropologiją suprato kaip holistinį mokslą apie žmones, pagrįstą [[kultūra\|kultūros]] samprata. Jis buvo pradininkas vadinamosios keturių krypčių antropologijos JAV, susidedančios iš [[kultūrinė antropologija\|kultūrinės]], [[fizinė antropologija\|fizinės]] ir [[lingvistika\|lingvistinės antropologijos]] bei [[archeologija\|proistorinės archeologijos]]. Nuo [[XIX a.]] įsitvirtino dvejopa antropologijos samprata, susijusi su dvilype žmogaus prigimtimi: žmogus – biologinė būtybė, paklūstanti visiems biologijos dėsniams, tačiau kartu jis turi protą ir yra medžiagiškos bei dvasinės kultūros kūrėjas.<ref>{{VLE\|I\|\|Rimantas Jankauskas\|[https://www.vle.lt/Straipsnis/antropologija-74689 Antropologija]}}</ref> XX a. pradžioje [[sociokultūrinė antropologija\|sociokultūrinė antropologija]] Europoje ir JAV vystėsi skirtingomis kryptimis. Europos „socialinė antropologija“ dėmesį sutelkė į socialinio elgesio stebėjimą bei į „socialinę struktūrą“, t. y., koks yra santykis tarp [[Socialinis vaidmuo\|socialinio vaidmens]] (pvz., vyro ir žmonos arba tėvų ir vaikų) ir socialinių [[Institucija\|institucijų]] (pvz., [[religijos antropologija]], [[ekonominė antropologija]], [[politinė antropologija]]). Amerikos „kultūrinė antropologija“ dėmesį sutelkė į tai kaip žmonės reiškia požiūrį į save ir savo pasaulį, ypač [[simbolis\|simbolinėmis]] formomis (pvz., [[menas]] ir [[mitas\|mitai]]). Šiuo metu kultūrinės antropologijos mokslininkai remiasi abiem tradicijomis.<ref>Sedlenieks K. [https://enciklopedija.lv/skirklis/1932-antropolo%C4%A3ija ''Antropoloģija'']. [[Nacionālā enciklopēdija]].</ref> == Tradicijos ==

Antropologija: Skirtumas tarp puslapio versijų