Franz Boas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Idėjos: vid. nuoroda |
S →Idėjos |
||
Eilutė 39:
Francas Boasas [[antropologija|antropologiją]] suprato kaip patį bendriausią – visuminį (holistinį) mokslą apie žmones, pagrįstą [[kultūra|kultūros]] samprata. Jis buvo pradininkas vadinamosios keturių krypčių (subdisciplinų) antropologijos JAV, susidedančios iš kultūrinės, fizinės ir lingvistinės antropologijos bei proistorinės archeologijos. 1900 m. įkūrė Amerikos antropologų asociaciją. [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]], Niujorke (kur profesoriavo 1896–1936 m.) pradėjo kultūrinio reliatyvizmo tradiciją JAV antropologijoje. Daugiausiai tyrinėjo Šiaurės Amerikos inuitus ([[eskimai|eskimus]]) ir indėnų grupes (ypač [[kvakiutliai|kvakiutlius]]).<ref>[[Vytis Čiubrinskas]]. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.</ref> Įkūrė žurnalą ''International Journal of American Linguistics'' (1917 m.), Amerikos kalbininkų draugiją (1928 m.). 1907–1908 antropologų draugijos prezidentas, 1931 m. Amerikos mokslo plėtros asociacijos prezidentas.
Boasas suformulavo [[kultūrinis reliatyvizmas|kultūrinio reliatyvizmo]] principą, tai yra, teigė, jog neegzistuoja visoms [[kultūra|kultūroms]] bendrų vertinimo kriterijų ir kiekvieną iš jų reikia pažinti „iš vidaus“. Jis suskirstė antropologiją į keturias pagrindines šakas: [[fizinė antropologija|fizinę antropologiją]], [[kultūrinė antropologija|
Francas Boasas, plačiai vartodamas kultūros arealų sąvoką, kultūros arealus apibrėždavo kaip pagrindinių kultūrinių panašumų provincijas. Pvz., Šiaurės Ameriką jis suskirstė į septynis kultūros arealus. Lygindamas besiribojančių genčių ar tautų kultūrų istorijas jis įrodė daugelio kultūrinių bruožų difuzijos ribas, paruošė kultūrinių arealų žemėlapius, kurie buvo daug detalesni nei vokiečių [[difuzionizmas|difuzionistų]]. Vietoje [[evoliucionizmas|evoliucionistinių]] kultūrų raidos modelių siūlė Vienos kultūrinėje-istorinėje
| |||