Kretinga: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Prieš [[1808]] m. įsteigta [[Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia]]. [[1831]] m. sukilėliai buvo kelis kartus užėmę miestą. [[XIX a.]] – [[XX a.]] pradžioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžiai ir bažnytinei teisei nusikaltę dvasininkai, tarp jų buvo ir [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] rėmėjų, vėliau – lietuvių [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] priešininkų).<ref name=VLE /> [[1854]] ir [[1908]] m. Kretinga degė, [[1889]] m. sudegė.

 

[[XIX a.]] Kretinga išsiplėtė, tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. [[XIX a.]] pabaigoje ir [[XX a.]] pradžioje veikė slaptų lietuviškų mokyklų (mokė M. Drungilienė, B. Kardūnaitė). Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamošauskas ir kiti knygnešiai, socialdemokratų literatūrą – A. Kairys, M. Kėkštys. [[1892]] m. baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos į Kretingą, per Pirmąjį pasaulinį karą nutiestas geležinkelis [[Bajorai (Kretinga)|Bajorai]] – [[Priekulė (Latvija)]], [[1924]]–[[1932]] m. – geležinkelis Kretinga – [[Kužiai]]. [[XX a.]] pradžioje įkurta gintaro apdirbimo įmonė. [[1910]] m. įsteigta vilnų karšykla, [[1919]] m. – lentpjūvė, garinis malūnas, elektros stotis ([[1921]] m. šios įmonės sudegė), [[1921]] m. – aliejinė. [[1925]] m. įkurtas vilnų audinių fabrikas „Laisvė“.