Savanorystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Savanorystė'''
Savanorystės pagrindu grindžiama veikla laikoma vienu iš [[Pilietinė visuomenė|pilietinės visuomenės]] pagrindų. Tai neprieštarauja taip pat ir [[Rinkos ekonomika|rinkos ekonomikos]] teorijai: asmeninė iniciatyva, kylanti iš paties žmogaus pastangų, yra vertintina labiau už veiklą, kuri yra primetama kitų asmenų arba kuri yra prisiimama verčiant išorės veiksniams (įkalbinėjimams, esant psichologiniam spaudimui ar kt.).
Savanorystė yra veiksmai kylantys iš valinio žmogaus noro atlikti tam tikrą darbą nesitikint už tai gauti materialinės naudos. Žmogus atliekantis tokius veiksmus (atliekantis tam tikrus darbus savanoriškai ir nesitikėdamas už tai atlygio) vadinamas savanoriu. Pagrindinis tokio žmogaus tikslas – padėti kitiems, siekti visuomeninės naudos, bet ne asmeninės. Tai yra viena iš prigimtinių žmogaus savybių – padėti kitiems, kad pats galėtų jaustis laimingu. Įvairiose valstybėse savanorystės paplitimas yra skirtingo lygio, o ir pats savanorystės suvokimas iš dalies skiriasi. Tačiau visur savanorystės veikla yra panaši.
Savanorystė ypatingai svarbi valstybės ekonomikai, nes be didelių išlaidų sukuriamas vidaus produktas, suteikiamos žinios asmenims, atliekamas kultūrinis švietimas ir pan. [[Europos Sąjunga|Europos Sajungoje]] jos dėka sukuriama 0,5–5 % [[BVP]].{{VLE|XXI|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/savanoryste-84322 Savanorystė]}}
[[Vaizdas:Savanoriai.jpg|thumb|right|200px|[[Sporto savanorių sąjunga|Sporto savanoriai]] [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionate Kaune 2007]]
Kiekvieno savanorio motyvacija yra skirtinga, tačiau vyrauja kelios pagrindinės:
* [[altruizmas]] – savanoriavimas kitų naudai;
* [[gyvenimo kokybė]] – padėjimas visuomenei kiekvieno gyvenimą padaro geresnį;
| |||