Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
+ N |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:De
'''Laivas „Batavia“''' – [[Olandų Rytų Indijos bendrovė|Olandų Ost Indijos bendrovės]] laivas, [[Flagmanas (laivas)|flagmanas]], pastatytas [[Amsterdamas|Amsterdame]] [[1628]] m., nuskendęs prie [[Australija (žemynas)|Australijos]] vakarinio kranto savo pirmosios kelionės į [[Džakarta|Bataviją]] (dabartinė [[Džakarta]]) metu. 1628 m. [[spalio 29]] d. naujas [[Olandų Rytų Indijos bendrovė|Olandų Ost Indijos bendrovės]] laivas „Batavia“ išplaukė iš [[Tekselis|Tekselio]] į Nyderlandų Indiją (dabartinė [[Indonezija]]) atsivežti prieskonių. Laivui vadovavo vyriausiasis pirklys Fransiskas Pelsartas (''Francisco Pelsaert'') ir kapitonas Adrianas Jakobšas (''Adriaen Jacobsz''). Abu prieš tai buvo įsivėlę į kažkokį incidentą [[Suratas|Surate]], Indijoje, kur vienas iš kito viešai pasityčiojo. Laivu plaukė ir jaunas pirklys Jeronimas Kornelišas (''Jeronimus Cornelisz''), bankrutavęs vaistininkas iš [[Harlemas|Harlemo]], kuris bėgo iš šalies, baimindamasis arešto dėl savo ryšių su prieštaringai vertintu menininku Johanesu Torentijumi (''Johannes Torrentius'') – [[Rozenkreiceriai|Rozenkreicerių ordino]] pasekėju ir šėtoniškų idejų šalininku.
Kelionės metu Jakobšas ir Kornelišas sugalvojo planą perimti laivą ir, pasisavinus laive esantį auksą ir sidabrą, pradėti kur nors tolimoje šalyje naują gyvenimą. Kai laivas paliko [[Gerosios Vilties kyšulys|Gerosios Vilties kyšulį]], kur buvo sustojęs atsargų papildymui, Jakobšas sąmoningai nukreipė laivą nuo kurso ir nuo kitų jį lydėjusių laivų. Jakobšas ir Kornelišas subūrė nedidelę grupę bendraminčių ir surengė incidentą, kuris turėjo išprovokuoti maištą. Jų planas buvo užpulti turtingą keleivę, kad paskatintų Pelsartą „neteisingai“ sudrausminti laivo įgulą. Tokiu būdu jie tikėjosi patraukti savo pusėn kuo daugiau jūreivių. Auka tapo mergina vardu Lukrecija Jans (''Lucretia Jans''). Tačiau jų planas nepavyko, nes Lukrecija sugebėjo atpažinti savo užpuolikus. Jakobšas ir Kornelišas nusprendė palaukti, kada Pelsartas užpuolikus areštuos, bet to niekada neįvyko.
Dėl maištininkų veiksmų nukrypęs nuo kurso, laivas pasiekė tada dar beveik nepažįstamą [[Australija (žemynas)|Australijos žemyną]] ir [[1629]] m. [[birželio 4]] d. rėžėsi į rifą netoli Bykono salos prie Australijos vakarinio kranto. Daugumai pavyko išsigelbėti, tačiau 40 iš 332 laive buvusių žmonių nuskendo. Išsigelbėjusieji, įskaitant visas moteris ir vaikus, dviem gelbėjimosi valtimis buvo perkelti į netoliese esančias salas. Netrukus paaiškėjo, kad salose trūko gėlo vandens, ir buvo mažai maisto – tik [[jūrų liūtai]] ir paukščiai. Pelsartas suprato situacijos rimtumą ir nusprendė ieškoti vandens žemyne. 9 m ilgio valtimi Pelsartas, kapitonas Jakobšas, vyresnieji karininkai, keletas įgulos narių ir keleivių, viso 48 žmonės, paliko avarijos vietą, kad surastų vandens. Po nesėkmingų ieškojimų jie paliko išgyvenusiuosius ir leidosi į pavojingą kelionę link [[Džakarta|Batavijos]] ieškoti pagalbos. Po 33 dienų trukusios kelionės, liepos 7 d., jie visi pasiekė [[Džakarta|Bataviją]], kur vieną iš jų, bocmaną Janą Evertšą (''Jan Evertsz'') areštavo ir nubaudė mirties bausme už aplaidumą ir „nežmonišką elgesį“ prieš laivo „Batavia“ katastrofą. Jakobšą irgi areštavo, bet tik už aplaidumą, nes jo tikrojo vaidmens planuotame maište Pelsartas nenujautė. Batavijos generalinis gubernatorius iškart skyrė Pelsartui laivą „Sardam“ su visa įgula likusiųjų žmonių bei krovinio iš nuskendusio laivo gelbėjimui. „Sardam“ buvo vienas iš laivų, lydėjusių [[Flagmanas (laivas)|flagmaną]] „Batavia“, atplaukęs į Bataviją tą pačią dieną kaip ir Pelsartas. Po trumpo pasiruošimo išplaukę liepos 15 d., į avarijos vietą jie atvyko tik po dviejų mėnesių, rugsėjo 17 d.
▲'''[[Senoji vokiškoji mokykla|Daugiau…]]'''
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
| |||