Paviršiaus aktyviosios medžiagos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Skyrybos klaidų taisymas.
Nestea (aptarimas | indėlis)
perkelta į straipsnį Paviršiaus įtemptis
Eilutė 1:
'''Paviršiaus aktyvios medžiagos''' ('''PAM''') yra – junginiai, kurie sumažina skysčio [[paviršiaus įtemptis|paviršiaus įtempimą]].
PAM gali būti organinės rūgštys, alkoholiai, aminai, baltymai ir kiti. Dauguma jų blogai tirpsta vandenyje. Šių medžiagų paviršiaus įtempimas yra mažesnis negu vandens, todėl didėjant jų koncentracijai paviršiaus įtemptis mažėja. PAM yra joninės (amfolitinės, katijoninės ir anijoninės) ir nejoninės.
 
== Reikšmė ==
 
PAM pritaikomos daugelyje sričių: valymo priemonės, audinių minkštikliai, emulsijos, medžiagos paskleidimui efektyvinti, [[dažai]], [[klijai]], rašalai, snieglenčių vaškas, skalbimo priemonės, [[vaistai]], agrocheminiai preparatai (herbicidai, insekticidai), sanitarinės priemonės, [[kosmetika]] (šampūnai, plaukų kondicionieriai, dantų pastos), gaisrų gesinimo priemonės.
 
== Sudėtis ==
 
PAM sudarytos iš dviejų dalių:
* hidrofobinės ({{gr|hydro}} - [[vanduo]]; {{Gr|phobos}} - [[baimė]])
* hidrofilinės (gr. hydro - vanduo; gr. philia - [[draugystė]])
 
== Veikimas ==
PAM molekulės, patekusios į dviejų fazių skiriamąjį paviršių (pvz.: oras-skystisoras–skystis), orientuojasi taip, kad hidrofilinė dalis įtraukiama į skystį, o hidrofobinė - – išstumiama į nepolinę fazę - – orą. Ties sąlyčio riba skystis–dujos arba skystis–skystis, vykstant sorbciniams reiškiniams, keičiasi ištirpintų medžiagų koncentracija. Šie reiškiniai labai svarbūs ten, kur yra didelis fazių paviršius, pvz., emulsijose, putose, membranose ir panašiai. Koncentracijos kitimas ties fazių sąlyčio riba turi įtaką medžiagoms skverbtis pro membranas.
 
== Paviršiaus įtemptisPanaudojimas ==
PAM pritaikomos daugelyje sričių: valymo priemonės, audinių minkštikliai, emulsijos, medžiagos paskleidimui efektyvinti, [[dažai]], [[klijai]], rašalai, snieglenčių vaškas, skalbimo priemonės, [[vaistai]], agrocheminiai preparatai (herbicidai, insekticidai), sanitarinės priemonės, [[kosmetika]] (šampūnai, plaukų kondicionieriai, dantų pastos), gaisrų gesinimo priemonės.
Paviršiaus įtempimo jėga vadiname jėgą, kuri veikia išilgai skysčio paviršiaus statmenai linijai, ribojančiai šį paviršių, bei stengiasi sumažinti jį iki minimumo. Ji išreiškiama mN/m. Jeigu į paviršiaus įtemptį žiūrėsime kaip į darbą, kurį reikia atlikti, norint padidinti sistemos paviršių ploto vienetu, tai paviršiaus įtemptis matuojama J/m2. Grynųjų medžiagų paviršiaus įtemptis priklauso nuo medžiagos prigimties, sąlyčio fazės ir temperatūros.
 
Skysčio paviršiaus įtempimo jėga atsiranda, kadangi skysčio viduje traukos jėgos, kuriomis vieną molekulę veikia gretimos molekulės, kompensuojasi. Kiekvieną paviršiaus molekulę traukia skysčio viduje esančios molekulės, nes išorėje nėra molekulių, galinčių tas jėgas atsverti (virš skysčio paviršiaus esančių garų ir oro galime nepaisyti).
Traukos jėgų veikiamos paviršiaus molekulės grimsta į skystį ir paviršiuje esančių molekulių skaičius mažėja tol, kol skysčio laisvasis paviršius šiomis sąlygomis pasidaro minimalus. Dėl paviršiaus įtempimo maži tankūs kūnai, pvz., 1 cento moneta ar vabzdžiai, gali laikytis ant vandens paviršiaus.
 
=== Naudojimas žemėsŽemės ūkyje ===
Žemės ūkyje PAM naudojamos kaip priedas darbiniams tirpalams su augalų apsaugos priemonėmis ruošti. Jos skirtos pagerinti herbicidų, augimo reguliatorių, insekticidų ir kitų žemės ūkio pesticidų pasiskirstymą lapų paviršiuje ir jų įsisavinimą bei veiksmingumą nepalankiomis sąlygomis. PAM veiksmingumas priklauso nuo [[veiklioji medžiaga|veikliųjų medžiagų]]. Dažniausiai tai nejoninės bei silikoninės PAM. Į tirpalą įdėjus PAM, sumažinamas purškiamo tirpalo lašelių paviršiaus įtempimas, todėl lašeliai geriau „prilimpa“ prie augalo  – neatšoka nuo lapo, nenuslenka, geriau padengiamos apipurškiamos augalo dalys, pagerėja preparatų veiksmingumas.
 
[[Kategorija:Medžiagos]]