Antanas Tomas Bukota: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 38:
Trečioji Bukotos knyga buvo parašyta netrukus po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]], bet išleista tik po autoriaus mirties [[1887]] m.
Septintajame dešimtmetyje jis suartėjo su [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] Lietuvoje dalyviais, kurie buvo emigravę į Prancūziją: [[Mikalojus Akelaitis|Mikalojumi Akelaičiu]], [[Adomas Bitė|Adomu Bite]], [[Andrius Vištelis-Višteliauskas|Andriumi Višteliausku]].
Mokėjo 10 kalbų, tarp jų [[Hebrajų kalba|herbajų]] ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], kaip savo gimtąją kalbą. Prieš rašydamas mintis gerai apmąstydavo, sėdęs rašyti, rašė greitai. Buvo religingas, gerai susipažinęs su [[Biblija|Šv. Raštu]]. Labai mėgo vienumą ir tylą. Paskutinius gyvenimo metus, Bukota besiversdamas matematikos pamokomis, gyveno Šv. Kazimiero prieglaudoje, kur ir mirė. [[1876]] m. [[spalio 19]] d. buvo rastas nebegyvas savo kambaryje, besėdintis prie rašomojo stalo.
== Filosofinis idėjos ==
| |||