Antanas Tomas Bukota: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 26:
Rusijai numalšinus sukilimą, A. T. Bukota emigravo į [[Prancūzija|Prancūziją]]. [[Paryžius|Paryžiuje]] įstojo į inžinerijos aukštąją mokyklą.
 
Studijuodamas mąstė apie [[1830 m. sukilimas|1830 m. sukilimą]], kuriame jis pats tapo dalyvavo. Sukilimą Bukota sumanė aprašyti istorijos knygoje. Savo pirmąją filosofinę knygą jis išleido [[1833]] m. Joje mėginamos analizuoti sukilimo priežastys.. Antroji Bukotos filosofinė knyga Lenkija apostazėje, arba vadinamajame galo-kosmopolitizme. Šį Bukotos veikalą [[Adomas Mickevičius|Mickevičius]] apibūdino kaip „filosofiškai matematišką sistemą, kurioje slypi labai gili mintis, kurioje pirmą kartą tautų misijos klausimas virsta naujųjų amžių filosofijos klausimu“. Bukota esąs filosofas, kuris savo sistemą pastatęs ant istorijos pagrindų ir duomenų, gautų iš spekuliatyvinės vokiečių filosofijos.
 
Antroji Bukotos filosofinė knyga Lenkija apostazėje, arba vadinamajame galo-kosmopolitizme. Šį Bukotos veikalą [[Adomas Mickevičius|Mickevičius]] apibūdino kaip „filosofiškai matematišką sistemą, kurioje slypi labai gili mintis, kurioje pirmą kartą tautų misijos klausimas virsta naujųjų amžių filosofijos klausimu“. Bukota esąs filosofas, kuris savo sistemą pastatęs ant istorijos pagrindų ir duomenų, gautų iš spekuliatyvinės vokiečių filosofijos.
Baigęs inžinerijos studijas emigravo į [[Kanada|Kanadą]], kur tiesė geležinkelius. Užsidirbęs šiek tiek pinigų, 1840 m. sugrįžo į Paryžių ir pasinėrė į kultūrinę veiklą. Antanas Bukota sėmėsi įdėjų ir įkvėpimo iš lenkų mesianisto filosofo Hoene-Wronskio.
 
Baigęs inžinerijos studijas emigravo į [[Kanada|Kanadą]], kur tiesė geležinkelius. Užsidirbęs šiek tiek pinigų, [[1840 m.]] sugrįžo į Paryžių ir pasinėrė į kultūrinę veiklą. Antanas Bukota sėmėsi įdėjų ir įkvėpimo iš lenkų mesianisto filosofo Hoene-Wronskio.
[[1849 m.|1849]] metais kunigaikštis [[Konstantinas Adomas Čartoriskis]] iniciatyvavo, kad Paryžiuje būtų atidaryta Aukštesnioji lenkų mokykla. Direktoriaus vietai užimti buvo rengiami egzaminai. [[1849]] m. [[gruodžio 19]] d. verčiant tekstus iš lotynų į prancūzų kalbą, Bukota darbą atliko geriausiai iš 14 kandidatų; 1849 m. gruodžio 24 d. gamtos ir matematikos egzaminuose – taip pat iš 9 kandidatų Bukota pasirodė geriausiai. Laimėjęs egzaminus, Bukota tapo lenkų mokyklos direktoriumi.
 
[[1849 m.|1849]] metais kunigaikštis [[Konstantinas Adomas Čartoriskis]] iniciatyvavo,iniciavo kadAukštosios lenkų mokyklos, Paryžiujekurioje būtų atidarytamokomi Aukštesniojijauni lenkųimigrantai, mokyklastatybas. Direktoriaus vietai užimti buvo rengiami egzaminai. [[1849]] m. [[gruodžio 19]] d. verčiant tekstus iš lotynų į prancūzų kalbą, Bukota darbą atliko geriausiai iš 14 kandidatų; [[1849]] m. [[gruodžio 24]] d. gamtos ir matematikos egzaminuose – taip pat iš 9 kandidatų Bukota pasirodė geriausiai. Laimėjęs egzaminus, Bukota tapo lenkų mokyklos direktoriumi.
 
A. T. Bukota suprojektavo garu varomą tanką ir 1841 m. įteikė atitinkamą memorialą kunigaikščiui Adomui Čartoriskiui, o 1867 m. ir [[Napoleonas III|Napoleonui III]]. Deja, A. T. Bukotos idėja nebuvo įgyvendinta. Prancūzams teko už tai brangiai sumokėti, nes po 3 metų [[Prancūzijos-Prūsijos karas|1870-aisias]] kilo karas su [[Prūsija]], kurį Prancūzija pralaimėjo. Iš to paties laiko išliko dar vienas Bukotos raštas – ''Trys mirtinės, Lenkijos nuodėmės'', kuris buvo surašytas neilgai po žiaurių [[1863 m. sukilimas|1863]] metų įvykių, išleistas tik po pomirtinio palikimo 1887 m.