Antanas Tomas Bukota: Skirtumas tarp puslapio versijų

(tikrasis vardas Tamošius) Marijampolės apskrities Liudvinavo valsčiuje, (lenkų kultūron įėjęs Bukaty pavardės forma). Anksti netekęs motinos, Antanas pamokytas pamotės, mokėsi Seinių pradinėje mokykloje, kur pasižymėjo gabumais. Baigęs vidurinę mokyklą pateko į [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universitetą]] kur studijavo teisę. Kilus 1831 m. lapkričio mėnesio sukilimui prieš rusus [[Varšuva|Varšuvoje]], Bukota įstojo į savanorių armiją ir dalyvavo kovose. Mūšyje prie Grochovo [[1831 m. sukilimas|1831 m.]] lapkričio 25 d. buvo sužeistas: viena akimi neteko regėjimo, dėl netoliese sprogusio sviedinio, tačiau iš kovos lauko nepasitraukė. Sukilėliai tame mūšyje nugalėjo keturis kartus gausesnes priešo pajėgas, ir būtent sukilėlių artilerija tame mūšyje labiausiai pasižymėjo. Buvo apdovanotas kryžium ir pakeltas į karininkus. Kaip tremtinys A. T. Bukota atsidūrė [[Paryžius|Paryžiuje]].

 

Būdamas 23 metų, Paryžiuje įstojo į kelių bei tiltų statybos aukštąją mokyklą. Studijuodamas išmąstė istorinius įvykius, kurių jis pats tapo auka. Savo mintis Bukota sumanė paskelbti sukilimo istorijos knygos forma, bet pavyko išleisti to veikalo vien tik pirmąjį tomą – iki sukilimo pradžios – lenkų kalba: Lenkijos byla, iškelta kardo ir politikos teismo 1830 metais (Paryžius,1833 m.). Jame mėginamos analizuoti sukilimo priežastys. Knyga parašyta su istoriosofiniu užmoju. Antroji Bukotos filosofinė knyga Lenkija apostazėje, arba vadinamajame galo-kosmopolitizme. Šį Bukotos veikalą [[Adomas Mickevičius|Mickevičius]] apibūdino kaip „filosofiškai matematišką sistemą, kurioje slypi labai gili mintis, kurioje pirmą kartą tautų misijos klausimas virsta naujųjų amžių filosofijos klausimu“. Bukota esąs filosofas, kuris savo sistemą pastatęs ant istorijos pagrindų ir duomenų, gautų iš spekuliatyvinės vokiečių filosofijos.