Džou dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas teksto taisymas.
Nestea (aptarimas | indėlis)
 
Eilutė 1:
{{Kinijos istorija}}
 
'''Džou dinastija''' ({{zh|周朝|Zhōu Cháo|Džou Čao}})  – Kinijos dinastija, valdžiusi po [[Šangų dinastija|Šangų]] ir prieš [[Činų dinastija|Činų]] dinastiją, maždaug nuo XI amžius pr. m. e. iki [[221 m. pr. m. e.]]
 
Laikotarpis dalinamas į du periodus:
* ''Vakarų Džou'' (XI a.  – [[VIII amžius pr. m. e.|VIII a. pr. m. e.]])
* ''Rytų Džou'' ([[771 m. pr. m. e.]]  – [[221 m. pr. m. e.]])
 
Rytų Džou savo ruožtu skirstomas į „Pavasarių ir rudenų“ ([[722 m. pr. m. e.|722]]  – [[465 m. pr. m. e.]]) bei „Kariaujančių valstybių“ ([[465 m. pr. m. e.|465]]  – [[221 m. pr. m. e.]]) laikotarpius.
 
== Bendri bruožai ==
Eilutė 15:
Džou dinastija valdė ilgiau nei bet kuri kita Kinijos istorijoje. Jos valdymo metu Kinijoje imama susiformuoja „Dangaus mandato“ idėja: valdovas („Dangaus sūnus“) valdo gavęs teisę iš Dangaus, tačiau Dangus gali atsiimti mandatą iš valdovo, kuris pasirodo esąs netinkamas. Šioje koncepcijoje Dangus ([[Tianas]]) jau yra aukščiau už Šangų dinastijos aukščiausiąjį protėvį [[Šangdi]].
 
Vakaruose ne kartą mėginta Džou politinę sistemą pavadinti „[[feodalizmas|feodaline]]“, tačiau ji išties buvo kitokia. Ko gero patogiausia jai vartoti kinišką terminą  – [[fengdzianas]] (pinyin: fengjian). Politinė sistema nebuvo vienoda visu laikotarpiu.
 
Džou laikotarpiu imta gaminti iš geležies. Intensyviai plėtojama žemdirbystė.
Eilutė 23:
[[Vaizdas:China 2a.jpg|thumb|right|Vakarų Džou]]
 
Tiksli Vakarų Džou ({{zh|西周|Xī Zhōu|Si Džou}}) pradžios data nežinoma: siūlyti [[1122 m. pr. m. e.|1122]], [[1027 m. pr. m. e.|1027]], kiti metai pr. m. e. Tikriausiai XI a. pr. m. e. buvusi vasalinė Šangų gentis Džou užkariavo Šangų dinastiją. Nukariavimą pradėjo valdovas ({{zh||Wen wang|[[Venvangas]]}}), baigė valdovas ({{zh||Wu wang|[[Uvangas]]}}). Uvangas patikėjo nukariautų teritorijų administravimą nukirsdinto tirono sūnui, tačiau vėliau pastarojo sūnus sukilo, ir teritorijos buvo galutinai pajungtos Džou valdžiai. Uvango brolis, Džou kunigaikštis ({{zh||Zhou gong|[[Džougongas]]}}) susiejo Šangų aukščiausiąjį protėvį Šangdi su Džou aukščiausia šventybe  – Dangumi. Tai  – Dangaus mandato idėjos formavimosi pradžia. Ši idėja ilgai laikė valstybę vieningą, nes atskirų kunigaikštysčių valdovai pripažino sakralią Džou valdovo valdžią ir nedrįsdavo atsiskirti.
 
Vakarų Džou laikotarpiui būdinga ekspansija, ypač į Rytus. Nors tradicinėje istoriografijoje Džou vaizduojama kaip centralizuota valstybė, iš tiesų ji buvo ne tokia: žemės buvo padalintos į atskiras valdas, kurias valdė Džou valdovų giminaičiai. Valstybėje itin svarbi buvo šeimos kultų hierarchija, kurios viršuje buvo Džou protėvių garbinimas. Ši hierarchija padėjo išlikti ir politinei subordinacijos sistemai.
Eilutė 35:
Vakarų Džou valdovai:
 
{| class="wikitable"
{| border="1" cellpadding="3" cellspacing="0"
|-----
! style="background:#efefef" | Asmeninis vardas<sup>1</sup>
Eilutė 116:
Rytų Džou valdovai:
 
{| class="wikitable"
 
 
{| border="1" cellpadding="3" cellspacing="0"
|-----
! style="background:#efefef" | Asmeninis vardas<sup>1</sup>
eilutė 234 ⟶ 232:
| colspan="4" style="background:#efefef" | <small>'''2''' Neretai prieš pomirtinį vardą pridedamas dinastijos pavadinimas, pvz., Zhou Pingwang. Pažodžiui tai reiškia „Džou Pingvangas“.</small>
|}
 
 
=== Pavasarių ir rudenų laikotarpis ===
eilutė 240 ⟶ 237:
[[Vaizdas:China 2b.jpg|thumb|right|Pavasarių ir rudenų laikotarpis]]
 
„Pavasarių ir rudenų laikotarpis“ ({{zh|春秋時代|Chūnqiū Shídài|Čunčiu Šidai}}) pavadinimą gavo nuo [[Pavasarių ir rudenų kronikos|kronikų]], tradiciškai priskiriamų Konfucijui. Šiuo periodu decentralizuotoje Džou valstybėje tarpusavyje varžėsi bei kovojo apie 170 mažų valstybėlių. Centrinė Džou valdovo valdžia buvo nominali, ją labiausiai palaikė Dangaus mandato koncepcija. Kai kurios valstybėlės ilgainiui virto gan stipriais politiniais vienetais. Pačios stipriausios buvo [[Či]] ({{zh||Qi|Či}}), [[Dzin]] ({{zh||Jin|Dzin}}), [[Ču karalystė|Ču]] ({{zh||Chu|Ču}}), vėliau  – [[Čin]] ({{zh||Qin|Čin}}), [[U karalystė|U]] ({{zh||Wu|U}}), [[Jue]] ({{zh||Yue|Jue}}), [[Lu (regionas)|Lu]] ({{zh||Lu|Lu}}).
 
Laikotarpiui būdingi nuolatiniai karai. Jie kildavo tiek tarp atskirų valstybių, tiek jų viduje. Tarpusavyje kovodavo įvairūs klanai, šeimos. Neretai karais būdavo siekiama nubausti kitą valstybę už įžeidimą ar išdavystę, padėti grįžti į sostą teisingam paveldėtojui ir pan. Karas buvo sakralinis įvykis  – jo paskirtis buvo atstatyti teisingumą. Su priešu kariaujama tuomet, kai jis tampa nebe dorybingas. Taigi karais šiame laikotarpyje siekiama įgyti moralinį ir politinį, bet ne teritorinį pranašumą. Dėl nuolatinių karų [[VI a. pr. m. e.|VI]]-[[IV a. pr. m. e.]] suklesti karo [[strategija]].
 
Pavasarių ir rudenų laikotarpiu Kinijoje keičiasi aristokratų klasė. Aristokratiškumą ima lemti ne turtas, o kultūra, ritualų išmanymas. Ryškėja nauja intelektualų ši ({{zh|士|shi|ši}}) klasė.
eilutė 252 ⟶ 249:
[[Vaizdas:China_Warring_States_Period.jpg|thumb|left|Kariaujančių valstybių laikotarpis]]
 
Nesiliaujant karams, ilgainiui iškilo septynios stipriausios valstybės: [[Hanas]] ({{zh||Han|Han}}), [[Vei]] ({{zh||Wei|Vei}}), [[Džao]] ({{zh||Zhao|Džao}}) (pastarosios trys susidarė iš suskilusios ankstesnės [[Dzinas]] ({{zh||Jin|Dzin}}) valstybės), [[Jan]]as ({{zh||Yan|Jan}}), [[Či]] ({{zh||Qi|Či}}), [[Ču (Kinija)|Ču]] ({{zh||Chu|Ču}}) ir [[Čin]] ({{zh||Qin|Čin}}). Karų pobūdis pasikeitė  – dabar jau buvo kariaujama siekiant užgrobti kitą valstybę. Šis periodas vadinamas Kariaujančių valstybių laikotarpiu (tradiciniai rašmenys: 戰國時代; supaprastinti rašmenys: {{zh|战国时代|Zhànguó Shídài|Džanguo Šidai}}). Nors šių valstybių valdovai vis dar laikė save Džou dinastijos valdovui pavaldžiais kunigaikščiais ({{zh|公|gong|gong}}), vienas po kito jie ėmė save vadinti tuo pačiu titulu kaip ir Džou valdovas  – [[vangas (titulas)|vangas]] ({{zh|王|wáng|vang}}).
 
Kariaujančių valstybių periodu paplinta geležiniai ginklai. Apsisaugoti nuo klajoklių iš šiaurės puolimų imamos statyti sienos  – būsimosios [[Didžioji kinų siena|Didžiosios sienos]] pirmtakės. Šiam laikotarpiui taip pat būdingas intelektualinio gyvenimo suklestėjimas, kuriasi filosofinės mokyklos. Svarbiausios iš jų: [[konfucianizmas]], [[daoizmas]], [[legizmas]], [[moizmas]].
{{Commons|周朝|no=T}}
Galiausiai sustiprėjusi Čin valstybė užkariavo kitas ir prasidėjo imperinis Kinijos istorijos laikotarpis.
 
Apie Kariaujančių valstybių periodą pasakoja filmai „[[Imperatorius ir žudikas]]“, „[[Bevardis (2002 filmas)|Bevardis]]“.
 
{{Senovės Kinijos regionai}}
 
== Nuorodos ==
* [http://chinese.dsturgeon.net/dynasty.pl?if=en&dynasty=27 Chinese Text Project, Rulers of the Zhou period];
* [http://www.yutopian.com/history/xizhou.html Xi Zhou Dynasty (1134 - 2561134–256 B.C.)];
* [http://www.yutopian.com/history/dongzhou.html Dong Zhou Dynasty 东周 (東周 770-221770–221 B.C.)].
 
{{Senovės Kinijos regionai}}
 
 
[[Kategorija:Kinijos dinastijos]]