Džou dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Džou dinastija''' ({{zh|周朝|Zhōu Cháo|Džou Čao}})  – Kinijos dinastija, valdžiusi po [[Šangų dinastija|Šangų]] ir prieš [[Činų dinastija|Činų]] dinastiją, maždaug nuo XI amžius pr. m. e. iki [[221 m. pr. m. e.]]

* ''Vakarų Džou'' (XI a.  – [[VIII amžius pr. m. e.|VIII a. pr. m. e.]])

* ''Rytų Džou'' ([[771 m. pr. m. e.]]  – [[221 m. pr. m. e.]])

Rytų Džou savo ruožtu skirstomas į „Pavasarių ir rudenų“ ([[722 m. pr. m. e.|722]]  – [[465 m. pr. m. e.]]) bei „Kariaujančių valstybių“ ([[465 m. pr. m. e.|465]]  – [[221 m. pr. m. e.]]) laikotarpius.

Vakaruose ne kartą mėginta Džou politinę sistemą pavadinti „[[feodalizmas|feodaline]]“, tačiau ji išties buvo kitokia. Ko gero patogiausia jai vartoti kinišką terminą  – [[fengdzianas]] (pinyin: fengjian). Politinė sistema nebuvo vienoda visu laikotarpiu.

Tiksli Vakarų Džou ({{zh|西周|Xī Zhōu|Si Džou}}) pradžios data nežinoma: siūlyti [[1122 m. pr. m. e.|1122]], [[1027 m. pr. m. e.|1027]], kiti metai pr. m. e. Tikriausiai XI a. pr. m. e. buvusi vasalinė Šangų gentis Džou užkariavo Šangų dinastiją. Nukariavimą pradėjo valdovas ({{zh||Wen wang|[[Venvangas]]}}), baigė valdovas ({{zh||Wu wang|[[Uvangas]]}}). Uvangas patikėjo nukariautų teritorijų administravimą nukirsdinto tirono sūnui, tačiau vėliau pastarojo sūnus sukilo, ir teritorijos buvo galutinai pajungtos Džou valdžiai. Uvango brolis, Džou kunigaikštis ({{zh||Zhou gong|[[Džougongas]]}}) susiejo Šangų aukščiausiąjį protėvį Šangdi su Džou aukščiausia šventybe  – Dangumi. Tai  – Dangaus mandato idėjos formavimosi pradžia. Ši idėja ilgai laikė valstybę vieningą, nes atskirų kunigaikštysčių valdovai pripažino sakralią Džou valdovo valdžią ir nedrįsdavo atsiskirti.

„Pavasarių ir rudenų laikotarpis“ ({{zh|春秋時代|Chūnqiū Shídài|Čunčiu Šidai}}) pavadinimą gavo nuo [[Pavasarių ir rudenų kronikos|kronikų]], tradiciškai priskiriamų Konfucijui. Šiuo periodu decentralizuotoje Džou valstybėje tarpusavyje varžėsi bei kovojo apie 170 mažų valstybėlių. Centrinė Džou valdovo valdžia buvo nominali, ją labiausiai palaikė Dangaus mandato koncepcija. Kai kurios valstybėlės ilgainiui virto gan stipriais politiniais vienetais. Pačios stipriausios buvo [[Či]] ({{zh||Qi|Či}}), [[Dzin]] ({{zh||Jin|Dzin}}), [[Ču karalystė|Ču]] ({{zh||Chu|Ču}}), vėliau  – [[Čin]] ({{zh||Qin|Čin}}), [[U karalystė|U]] ({{zh||Wu|U}}), [[Jue]] ({{zh||Yue|Jue}}), [[Lu (regionas)|Lu]] ({{zh||Lu|Lu}}).

Laikotarpiui būdingi nuolatiniai karai. Jie kildavo tiek tarp atskirų valstybių, tiek jų viduje. Tarpusavyje kovodavo įvairūs klanai, šeimos. Neretai karais būdavo siekiama nubausti kitą valstybę už įžeidimą ar išdavystę, padėti grįžti į sostą teisingam paveldėtojui ir pan. Karas buvo sakralinis įvykis  – jo paskirtis buvo atstatyti teisingumą. Su priešu kariaujama tuomet, kai jis tampa nebe dorybingas. Taigi karais šiame laikotarpyje siekiama įgyti moralinį ir politinį, bet ne teritorinį pranašumą. Dėl nuolatinių karų [[VI a. pr. m. e.|VI]]-[[IV a. pr. m. e.]] suklesti karo [[strategija]].

Nesiliaujant karams, ilgainiui iškilo septynios stipriausios valstybės: [[Hanas]] ({{zh||Han|Han}}), [[Vei]] ({{zh||Wei|Vei}}), [[Džao]] ({{zh||Zhao|Džao}}) (pastarosios trys susidarė iš suskilusios ankstesnės [[Dzinas]] ({{zh||Jin|Dzin}}) valstybės), [[Jan]]as ({{zh||Yan|Jan}}), [[Či]] ({{zh||Qi|Či}}), [[Ču (Kinija)|Ču]] ({{zh||Chu|Ču}}) ir [[Čin]] ({{zh||Qin|Čin}}). Karų pobūdis pasikeitė  – dabar jau buvo kariaujama siekiant užgrobti kitą valstybę. Šis periodas vadinamas Kariaujančių valstybių laikotarpiu (tradiciniai rašmenys: 戰國時代; supaprastinti rašmenys: {{zh|战国时代|Zhànguó Shídài|Džanguo Šidai}}). Nors šių valstybių valdovai vis dar laikė save Džou dinastijos valdovui pavaldžiais kunigaikščiais ({{zh|公|gong|gong}}), vienas po kito jie ėmė save vadinti tuo pačiu titulu kaip ir Džou valdovas  – [[vangas (titulas)|vangas]] ({{zh|王|wáng|vang}}).

Kariaujančių valstybių periodu paplinta geležiniai ginklai. Apsisaugoti nuo klajoklių iš šiaurės puolimų imamos statyti sienos  – būsimosios [[Didžioji kinų siena|Didžiosios sienos]] pirmtakės. Šiam laikotarpiui taip pat būdingas intelektualinio gyvenimo suklestėjimas, kuriasi filosofinės mokyklos. Svarbiausios iš jų: [[konfucianizmas]], [[daoizmas]], [[legizmas]], [[moizmas]].

* [http://www.yutopian.com/history/xizhou.html Xi Zhou Dynasty (1134 - 2561134–256 B.C.)];

* [http://www.yutopian.com/history/dongzhou.html Dong Zhou Dynasty 东周 (東周 770-221770–221 B.C.)].