Papua Naujoji Gvinėja: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 9 mėnesius
S
pataisymai
S (pataisymai)
{{main|Papua Naujosios Gvinėjos istorija}}
 
Prieš europiečių kolonizaciją šalyje gyveno [[papuasai]] ir (šiaurinėse pakrantėse) [[melaneziečiai]]. [[1884]] m. NaujojosNaujosios Gvinėjos pietrytinėje dalyje, pavadintoje [[Papua (Australija)|Papua]], protektoratą įvedė [[JK|Didžioji Britanija]], o salos šiaurės rytinę dalį užgrobė [[Vokietija]] ([[Vokietijos Naujoji Gvinėja]]). [[1888]] m. [[JK|Didžioji Britanija]] Papua paskelbė savo [[kolonija (administracinis vienetas)|kolonija]], o [[1906]] m. ją perdavė valdyti [[Australija]]i.
 
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinį karą]] Australijos kariuomenė užėmė ir Vokietijai priklaususią salos dalį. [[1920]] m. [[Tautų Sandrauga]] suteikė Australijai mandatą valdyti užimtą Vokietijos salos dalį, kuriai prigijo Naujosios Gvinėjos pavadinimas.
 
Po [[Antras pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] salą toliau valdė Australija. [[1949]] m. Australija administratiškaiadministraciškai sujungė abi salos dalis.
 
[[1973]] m. pabaigoje sala gavo vidaus savivaldą, o po dvejų metų [[1975]] m. [[rugsėjo 16]] d. Papua Naujoji Gvinėja paskelbta nepriklausoma valstybe. Tą pačią dieną priimta ir naujoji šalies konsitucija.
{{main|Papua Naujosios Gvinėjos geografija}}
 
Papua Naująją Gvinėją sudaro apie 600 salų. Tai [[Naujoji Gvinėja]], [[Naujoji Britanija]] ir daug mažų salų. Salos daugiausia [[Vulkanas|vulkaninės]], bet yra ir koralinės kilmės salų. Naujosios Gvinėjos pakrantė pelkėta, ji pamažu aukštėja ir Naujosios Gvinėjos centrinė dalis tampa kalnuota (vakarinėje salos dalyje, priklausančioje [[Indonezija]]i yra aukščiausia [[Okeanija|Okeanijos]] viršunėviršūnė - [[Džaja]]). Mažesnės salos išsidėsčiusios [[Bismarko jūra|Bismarko]] ir [[Saliamono jūra|Saliamono]] [[Jūra|jūrose]].
 
Didžiausios salos: [[Naujoji Gvinėja]], [[Naujoji Britanija]], [[Naujoji Airija]], [[Bugenvilio sala]], [[Manuso sala]], [[Tagula]]. Naujosios Gvinėjos saloje esanti [[Kuko pelkė]] įtraukta į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].
Papua Naujojoje Gvinėjoje vartojama virš 820 [[kalba|kalbų]] (tai sudaro 12 % viso pasaulio kalbų). Kaip valstybinė kalba naudojama [[anglų kalba|anglų]] (tačiau vartojama mažai). Taip pat valstybinės kalbos statusą turi plačiai paplitę [[pidžinas|pidžinai]]: [[Tok Pisin]] ir [[Hiri Motu]].
 
Nors 96 % šalies gyventojų laikomi [[krikščionybė|krikščionimis]], dauguma jų šią religiją gausiai papildo vietinių tikėjimų elementais. Religinė sudėtis: Romos [[katalikybė|katalikai]] 27 %, evangelikai [[liuteronybė|liuteronai]] 19,5 %, Jungtinė Bažnyčia 11,5 %, septintosios dienos adventistai 10 %, [[sekmininkai]] 8,6 %, evangelikų aliansasaljansas 5,2 % ir kt. (Jehovos liudytojai, baptistai, Išgelbėjimo armija ir tt.). Yra [[Protėvių kultas|protėvių kulto]] išpažinėjų, musulmonų, [[Bahaizmas|bahajų]].
 
== Kultūra ==
6 773

pakeitimai