Baziliskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Įterpiau nuotrauką
Nestea (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Basilisk aldrovandi.jpg|thumb|Baziliskas. Ulisse Aldrovandi, ''Monstrorum historia'' (1642) baziliskas]]
[[Vaizdas:Vilniaus Baziliskas.jpg|miniatiūra|Vilniaus bazilisko skulptūra Lietuvos nacionalinio muziejaus Vilniaus gynybinės sienos bastėjos ekspozicijoje.]]
'''Baziliskas''' – mitinis [[gyvatės|gyvačių]] karalius, gimęs iš sferinio kiaušinio, kurį padėjo septynerių metų [[gaidys]] Sirijaus dieną ir išperėjo [[rupūžė]]<ref>[http://www.pantheon.org/areas/bestiary/articles.html www.pantheon.org:Basilisk]</ref>. [[Chimera (RPG)|Chimerinė pabaisa]].
 
Bazilisko idėja gali būti kilusi iš [[Indija|Indijos]] raguoto [[Žalčiai|žalčio]] arba [[kobra|kobros]] su gaubtuvu. [[Plinijus Vyresnysis]] baziliską aprašo kaip gyvatę su auksine [[karūna]]. [[Viduramžiai]]s baziliskas buvo vaizduojamas gyvate su gaidžio galva, kartais net žmogaus galva. Katalikiškame mene baziliskas vaizduojamas kaip [[Šėtonas]] ir [[antikristas]]. [[Protestantai|Protestantams]] tai buvo pontifiko [[simbolis]].
 
Pagal legendą egzistuoja dvi baziliskų rūšys. Pirmosios rūšies baziliskai degina viską prie ko prisiartina, o antrosios – viską, kas gyva, žudo žvilgsniu. Abiejų rūšių baziliskų buvo bijoma ir teigiama, kad jie kvėpavimu naikina augmeniją bei skaldo akmenis. Buvo tikima, kad jei raitelis mėgins nudurti pabaisą [[ietis|ietimi]], nuodai perėję per ietį užmuš raitelį ir jo arklį. O vienintelis būdas užmušti baziliską, laikyti jam prieš akis [[veidrodis|veidrodį]], nežiūrint į jį tiesiai. Baziliskas turėtų mirti nuo išgąsčio išvydęs savo atvaizdą.
eilutė 13 ⟶ 12:
[[Heraldika|Heraldikoje]] baziliskas vaizduojamas kaip gyvūnas su gaidžio galva, liemeniu ir kojomis, gyvatės liežuviu ir [[šikšnosparniai|šikšnosparnio]] sparnais. Jo gyvatiška uodega baigiasi rodyklės formos galu.
 
== Literatūriniai paminėjimai ==
 
=== Lietuva ===
Manoma, kad Vilniuje baziliskas pradėtas minėti Žygimanto Augusto valdymo laikais, nors pirmasis jį aprašė, Vilniaus universiteto profesorius, istorikas Adomas Ignacas Naramovskis XVIII a. pr., o Teodoras Narbutas pirmas Vilniaus baziliską susiejo su konkrečia vieta – Bokšto, Subačiaus ir Bastėjos gatvių sankirta. Jis taip pat mini, kad visi žūdavo nuo Vilniaus bazilisko žvilgsnio. Tačiau nuteistas miriop ir pasiųstas į bazilisko buveinę nusikaltėlis, vietoje skydo pasiėmė veidrodį. Todėl Vilniaus baziliskas žuvo nuo atsispindėjusio veidrodyje savo paties žvilgsnio.
[[Vaizdas:Vilniaus Baziliskas.jpg|miniatiūra|Vilniaus bazilisko skulptūra Lietuvos nacionalinio muziejaus Vilniaus gynybinės sienos bastėjos ekspozicijoje.]]
Manoma, kad Vilniuje baziliskas pradėtas minėti [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] valdymo laikais, nors pirmasis jį aprašė, [[VU|Vilniaus universiteto]] profesorius, istorikas Adomas Ignacas Naramovskis XVIII a. pr., o [[Teodoras Narbutas]] pirmas Vilniaus baziliską susiejo su konkrečia vieta – Bokšto, Subačiaus ir Bastėjos gatvių sankirta. Jis taip pat mini, kad visi žūdavo nuo Vilniaus bazilisko žvilgsnio. Tačiau nuteistas miriop ir pasiųstas į bazilisko buveinę nusikaltėlis, vietoje skydo pasiėmė veidrodį. Todėl Vilniaus baziliskas žuvo nuo atsispindėjusio veidrodyje savo paties žvilgsnio.
 
{{litref}}