Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

S
nėra keitimo aprašymo
Pagal ugnies plitimo pobūdį gaisrai skirstomi į požeminius, žemutinius ir viršūninius. Požeminis miško gaisras vyksta [[durpės|durpingame]] dirvožemyje arba susidariusiame gana dideliame (apie 20 cm) sudžiuvusių medžių [[lapas|lapų]] sluoksnyje. Požeminio gaisro plitimo greitis yra mažas, iki kelių metrų per parą. Degančios durpės paprastai išskiria labai didelį kiekį [[dūmai|dūmų]]. Išdegus durpėms, degimas nutrūksta ties mineraliniu arba drėgmės prisotintu (drėgmė didesnė kaip 70 %) sluoksniu, kur degimas neįmanomas. Požeminį gaisrą sudėtinga likviduoti, nes susidaro daug atskirų gaisro židinių.
 
ŽemutinisŽemutinio gaisro atveju ugnis plinta žemės paviršiumi, dega nukritusios šakos, lapai, [[Spyglys|spygliai]], [[samanos]]. Žemutinių gaisrų greitis prieš vėją yra 6–10 kartų mažesnis negu pavėjui. Dažnai žemutinis gaisro tąsa būna viršūninis gaisras, ypač kai pučia stiprus vėjas (6 m/s). Žemutinė ugnis greičiau persimeta į [[laja]]s jaunuolynuose. Viršūniniai gaisrai būdingi kalnuotose vietovėse. Stiprus vėjas išnešioja degančias šakas, kitus smulkius degančius elementus ir žarijas, sukeliančius naujų gaisrų židinių dideliu atstumu nuo pagrindinio gaisro. Tokiu būdu ugnis gali persimesti per upes, kelius, nemiškingus plotus. Viršūninio gaisro metu išskiriama daug šilumos, aukštai kyla [[liepsna|liepsnos]]. Susidarančioje [[Konvekcija|konvekcinėje]] oro srautų kolonoje kyla gana stiprus vertikalus srautas, kuris gali pakelti degančias šakas ar net didesnius nuodėgulius.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
36 926

pakeitimai