|
Susitaręs su Kolumbijos valdžia P. Eskobaras sutiko pasiduoti ir būti teisiamas. Specialiai jam buvo įrengtas simboliškai saugomas kalėjimas. P. Eskobaras iš savo „privataus“ kalėjimo toliau vadovavo kartelio veiklai. [[1992]] m. valdžiai pabandžius apriboti jo ryšius, jis [[liepos 22]] d. kartu su savo šalininkais pabėgo iš kalėjimo ir 1993 m. žuvo per susišaudymą su JAV spec. tarnybomis.
{{copyvio|https://www.alfa.lt/straipsnis/49783224/kruvinas-ir-prabangus-pablo-escobaro-pasaulis-rinktines-idomybes-apie-zymiausia-kolumbijos-narkotiku-barona}}
Nuo vaikystės milijonieriumi svajojęs tapti Pablo nusikaltimais verstis pradėjo dar paauglystėje, vogė automobilius, prekiavo kontrabandinėmis cigaretėmis ir netikrais loterijos bilietais. Aštuntajame dešimtmetyje Escobaras susiviliojo narkotikų prekyba, o 1975-aisiais užėmė vietos narkobarono Fabio Restrepo vietą. Kalbama, kad Pablo pats jį nužudė, norėdamas perimti prekybos narkotikais tinklą. Turtas buvo skaičiuojamas milijardais. Pablo Escobaro turtų mastą buvo sunku įsivaizduoti – per vienerius metus jis uždirbdavo daugiau kaip 20 milijardų JAV dolerių. Pats buvo „švarus“ - nevartojo kokaino, kuriuo prekiavo. Jis rėmėsi posakiu, esą „Kolumbijos narkotikų prekeiviai nemiega savo pačių paskleistuose nuoduose“. Kontrabandinį kokainą gabeno senų lėktuvų ratuose ir pačiuose lėktuvuose, o pilotai galėdavo užsidirbti šimtatūkstantines sumas, priklausomai nuo to, kokį svorį išdrįsdavo gabenti. Narkobaronas taip pat turėjo du nedidelius, nuotoliniu būdu valdomus povandeninius laivelius, į kiekvieną kurių tilpo apie toną narkotikų. Kadangi narkotikų versle daugiausia atsiskaitoma grynaisiais, užsukus pardavimų aparatą Escobarui teko sugalvoti sistemą, kaip parsigabenti pinigus iš JAV, kur kokainas buvo parduodamas, atgal į Kolumbiją. Kurį laiką jam pakako nedidelio lėktuvo, į kurį tilpdavo 10 mln. JAV dolerių grynaisiais, tačiau sėkmingai plečiantis jo kartelio imperijai P. Escobarui prireikė erdvesnio modelio. Šiam reikalui jis įsigijo „Learjet“ lėktuvą, kuris galėjo skraidinti dešimtkart tiek pinigų.
Praturtėjęs P.Escobaras įsigijo 20 kvadratinių kilometrų žemės, šalia Kolumbijos šiaurės vakaruose esančio Puerto Triunfo miestelio. Ten narkobaronas įkurdino savo atostogų rezidenciją „Hacienda Napoles“: įrengė zoologijos sodą, kuriame gyveno žirafos, hipopotamai, drambliai ir kiti egzotiški gyvūnai. Sklandė kalbos, kad būtent ten P.Escobaras rengdavo Kolumbijos galingiausiems skirtus vakarėlius, kuriuose niekuomet netrūko narkotikų. Šiandien, kadaise rojumi buvusi vieta virtusi griuvėsiais.
Jei kas nors pasimaišydavo jo kelyje, pirmiausia Pablo pamėgindavo tą žmogų papirkti, tačiau, jei tai nesuveikdavo, jis nusiųsdavo nurodymą galvažudžiams atsikratyti įkyruolio. Nuo devintojo dešimtmečio iki pat savo mirties P. Escobaras ir jo vadovaujamas Medeljino kartelis pažymėjo Kolumbijos istoriją krauju, žudymais ir chaosu. 1991-aisiais antrajame pagal dydį Kolumbijoje Medeljino mieste buvo nužudyta 7,5 tūkstančių žmonių. Dauguma šių nužudymų buvo būtent P. Escobaro pakalikų darbas. P. Escobaro taikiniu dažniausiai tapdavo politikai, policininkai (jų nužudyta per 1000), žurnalistai, apsaugos ir teismų darbuotojai (vien teisėjų nužudyta 200). Kokaino karalius sukėlė tikrą karą, kad nebūtų priimtas įstatymas, kuris leistų jį perduoti JAV teisėsaugai. Užminuoti automobiliai, žmonių grobimai, kankinimai ir žudymai buvo Medeljino kasdienybės dalimi. 1989-aisiais P.Escobaro nurodymu buvo nužudytas kandidatas į Kolumbijos prezidentus Luisas Carlosas Galanas.
Niujorke iki 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos stovėjęs Pasaulio prekybos centras buvo atakuotas 1993-ųjų vasario 26 dieną, kai po šiauriniu dangoraižiu esančiame garaže sprogo bomba. „JAV priešas“ P. Escobaras buvo paskelbtas vienu įtariamųjų, dėl ko narkobaronas įsižeidė. Jis nusiuntė JAV ambasadoriui Kolumbijoje ranka rašyta raštelį, kuriame buvo rašoma: „Galite mane išbraukti iš sąrašo. Jei būčiau ką nors sprogdinęs, būčiau pasakęs, kodėl tai padariau ir ko aš noriu.“
1991-aisiais po ilgų derybų P. Escobaras pasidavė Kolumbijos valdžiai. Jis buvo įkalintas prabangiame „La Catedral“ kalėjime, kuris netrukus virto jo asmeniniu viešbučiu. Narkobarono įtaka buvo tokia stipri, kad jis pats rinkosi sau prižiūrėtojus. Iš šio kalėjimo Pablo ir toliau valdė Medeljino kartelį, tačiau baiminosi, kad Kolumbijos valdžia sugriežtins jo įkalinimo sąlygas, o priešai ir konkuruojančio Kali kartelio nariai atras būdą su juo susidoroti. P.Escobaras nesunkiai iš jo pabėgo, tačiau likusį laiką praleido slapstydamasis.
P. Escobaras mirė būdamas 44-erių, kai jį į kampą užspietė Kolumbijos nacionalinė policija. Gaudynių metu narkobaronas su asmens sargybiniu mėgino pasprukti stogais. P. Escobaras buvo pašautas į koją ir liemenį, tačiau lemiama kulka pataikė į ausį. Niekuomet nebuvo išsiaiškinta, kieno kulka įtakingiausiam Kolumbijos žmogui buvo mirtina. Dalis P. Escobaro artimųjų: jo broliai ir sūnus, tiki, kad tai buvo savižudybė. Savo sūnui P. Escobaras visuomet sakydavo, kad iš 15-os kulkų jo ginkle 14-a bus jo priešams ir paskutinioji – jam pačiam.
==Faktai==
* 1976 m. būdamas 27-ių metų P. Escobaras vedė 15-metę Maria Victoria Henao Vellejo.
* Pasak Roberto Escobar (Pablo Escobar brolis), vienu metu, kuomet jų pelnas per metus siekė apie 20 mlrd. JAV dolerių, jie nurašydavo apie 10 procentų (~2 mlrd.) pelno, nes dalis pinigų nukentėdavo nuo vandens saugyklose, juos suėdė žiurkės arba jie buvo prarasti kitais būdais.
* Kas mėnesį Pablo išleisdavo po 2500 dolerių guminiams raiščiams, kurie buvo skirti surišti pinigus.
* Pablo Escobar masiškai papirkinėjant pareigūnus išplito frazė: „silver or lead“ - sidabras arba švinas (imk kyšį arba gauk kulką).
* 1980 Medeljino kartelio eksportuojamas kokainas sudarė net 80% JAV rinkos.
* Bandydamas pasipriešinti ekstradicijos įstatymo įteisinimui P. Escobaras siūlėsi sumokėti Kolumbijos skolas - 10 milijardų dolerių.
* Taip pat turėjo kariuomenę, kuri galėjo apginti jo kokaino rojų nuo kitų grupuočių ar policijos.
* 1987-1993 P. Escobaras buvo paskelbtas turtingiausiu pasaulio žmogumi žurnalo Forbes.
== Nuorodos ==
|
