Ištarė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S vikiz. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Ištarės vardas kilęs iš įvairuojančios semitų šaknies, reiškiančios Aušros žvaigždę. Pavadinimas siejamas su miglota semitų dievybe [[Ataras (dievybė)|Ataru]] (''Aṯtar'').
Ištarė kaip vietovės globėja garbinta daug kur pietų Mesopotamijoje – [[Akadas|Akade]], Arbeloje, [[Ninevija|Ninevijoje]], [[Ašūras|Ašūre]], [[Ūras|Ūre]], [[Urukas|Uruke]] ir kt. Dar vietomis vadinta [[Anunitu]] bei [[Nanaja]]. [[Babilonas|Babilone]] vieneri iš 8 miesto vartų buvo [[Ištarės vartai]]. Uruke Ištarės garbinimo praktikos sietos su ritualine prostitucija, ji laikyta heterų, homoseksualų globėja. Nuo pat II tūkstm. pr. m. e. Uruke bandyta šias praktikas išgyvendinti. Tai pasiekta jau [[Achemenidai|Achemenidų]] valdymo laikais (V–IV a. pr. m. e.).
Dažniausi epitetai: „karalienių karalienė“, „dievų valdovė“, „tūžmioji liūtė“, „Ištarė kariūnė“. Ikonografiškai kartais vaizduojama su strėlėmis užnugaryje.
Eilutė 11:
Žymiausi du mitai apie Ištarę: viename („[[Gilgamešo epas|Gilgamešo epo]]“ dalis) ji siekia sugundyti [[Gilgamešas|Gilgamešą]], bet šis atstumia deivę, nes nepasitiki jos būdu ir išvardina jos pražudytus įsimylėjėlius. Už tai Ištarė pasiunčia Gilgamešui į Uruką milžinišką siaubūną [[Dangaus jautis|jautį]], sukurtą Ištarės tėvo Anu. Kitas žymus mitas, kuriame Ištarė leidžiasi į požemių karalystę pas [[Ereškigal]]ę. Besileisdama ji turi nusimesti visus rūbus ir papuošalus. Ereškigalė ją pražudo, bet apie tai sužinojęs [[Ea]] pasiunčia požemin pasiuntinį, kad šis ją atgaivintų. Kol Ištarė būna pragare, pasaulis nustoja vaisingumo.
Ištarės paveiksle nunyksta šumerų Inanos kaip pasaulio
== Šaltiniai ==
|