Leonas Prapuolenis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Biografija: patikslinimas |
→Biografija: grupe |
||
Eilutė 37:
1934 m. persikėlė studijuoti į [[Klaipėda|Klaipėdoje]] įsteigtą Prekybos institutą, kurio baigęs pirmą kursą buvo pašauktas į karo tarnybą pulke. L. Prapuolenis pradėjo bylą, kad jam būtų suteikta teisė karinę prievolę atlikti [[Kauno karo mokykla|Karo mokykloje]]. Leonas Prapuolenis bylą laimėjo ir [[1936]] m. baigė Karo mokyklą atsargos [[Leitenantas|leitenantu]]. Grįžęs į Prekybos institutą organizavo įvairias antivyriausybines akcijas, dėl to [[1938]] m. gruodžio mėn. iš instituto buvo pašalintas, tačiau sudarius koalicinę tautininkų, krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „Vieningo darbo vyriausybę“ su ministru pirmininku [[Jonas Černius|Jonu Černiumi]]<ref>[https://luksas.blog/2013/01/18/kariuomenes-generolas-politikos-eilinis/ A. Lukšas. Kariuomenės generolas, politikos eilinis]</ref> priešakyje, buvo grąžintas į [[Šiauliai|Šiaulius]] perkeltą institutą. Jį baigęs persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], kur [[1939]] m. pabaigoje drauge su dr. [[Adolfas Damušis|Adolfu Damušiu]], dr. [[Pranas Padalskis|Pranu Padalskiu]] ir I.Dageliu įsteigė cheminių gaminių fabriką „Gulbė“. Drauge su Algirdu Sliesoraičiu ėmėsi žygių atskleisti [[VSD|saugumo departamento]] vaidmenį [[1935 m. ūkininkų streikai Lietuvoje|Suvalkijos ūkininkų streike]].
Sovietams okupavus Lietuvą ir [[1940]] m. rugsėjo mėnesį išryškėjus neigiamam vyresnių politikų požiūriui į organizuoto pasipriešinimo veiklą, [[spalio 9]] d. Kaune drauge su A. Damušiu, [[Motiejus Pečiulionis|M. Pečiulioniu]] ir kitais aptarė veiklos būtinumą: sukurti platų pogrindžio penketukų tinklą, palaikant ryšius su
Vokiečiams uždraudus LAF’ą 1941 m. rudenį gestapo suimtas, įkalintas [[Tilžė|Tilžėje]], [[gruodžio 19]] d. uždarytas [[Dachau koncentracijos stovykla|Dachau koncentracijos stovykloje]]. [[1942]] m. [[balandžio 7]] d. [[Kazys Škirpa|Kazio Škirpos]] pastangomis iš lagerio išlaisvintas, perduotas policijos priežiūron [[Miunchenas|Miunchene]] be teisės gyventi Lietuvoje. Nepaisydamas draudimų dalyvavo [[Lietuvių frontas|Lietuvių fronto]] (LF) veikloje rengiant programinius dokumentus, aptariant LF veiklos strategiją. [[1944]] m. [[rugsėjo 15]] d. – [[spalio 8]] d. buvo atvykęs į [[Rietavas|Rietavo]] pasitarimą, svarsčiusį tolesnės LF veiklos planus antrosios sovietų okupacijos metu, dalyvavo diskusijose. Bendradarbiavo laikraštyje „[[Į Laisvę]]“, „[[XX amžius (laikraštis)|XX amžiuje]]“, „[[Studentų dienos|Studentų dienose]]“, 1948 - 1955 nuolatinis „[[Draugas (laikraštis)|Draugo]]“ korespondentas V. Vokietijoje. <ref>[[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis|Juozas Brazaitis]]. Vienų vieni. – Vilnius, 1990 m., psl. 61-63, 65, 67, 76, 84, 93, 95, 105, 373, 385, 386, 396</ref>
| |||