'''Jonas Smalakys''' ([[1835]] m. [[birželio 7]] d. [[Trumpaičiai|Trumpaičiuose]], [[Pakalnė]]s apsk., (dabar Timiriazevo) -– [[1901]] m. [[gegužės 8]] d. [[Tilžė]]je) -– [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[Kultūra|kultūros]], visuomenės ir [[Politika|politinis]] veikėjas.
== Biografija ==
Nuo jaunystės žavėjosi kova už laisvę -– [[1859]] m. dalyvavo [[Italija|Italijos]] nepriklausomybės kare, kovėsi būryje, kuriam vadovavo Italijos nacionalinis didvyris [[Džiuzepė Garibaldis]].
Iki senatvės liko jaunatviškai neramus -– aktyviai dalyvavo [[Vokietija|Vokietijos]] [[Konservatoriai|konservatorių]] partijos veikloje, tačiau pamatęs, kad [[Lietuvninkai|lietuvninkų]] reikalai partiečiams nerūpi, [[1892]] m. su bendraminčiais įsteigė [[Lietuvių konservatorių partija|Lietuvių konservatorių partiją]] ir jai vadovavo iki mirties. Siekdami įgyti populiarumo, partijos aktyvistai surengė kelias peticijas Vokietijos švietimo ministrui, kad Mažojoje Lietuvoje būtų plečiamas pradinių mokyklų lietuvių dėstomąja kalba tinklas ir savo pasiekė, surinkdami po peticijomis po 15 -– 30 tūkstančių tautiečių parašų.
Toks rūpinimasis vietinių gyventojų reikalais neliko neįvertintas -– nuo [[1898]] m. iki mirties jis atstovavo [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] Vokietijos [[Reichstagas|Reichstage]].
Nuo [[1895]] m. jis buvo „Birutės“ draugijos pirmininkas ir bibliotekininkas, rūpinosi, kad krašto gyventojai nepamirštų gimtosios kalbos. Jo draugais ir bendradarbiais buvo Mažosios Lietuvos poetas [[Jurgis Zauerveinas]], visuomenės organizatorius [[Dovas Zaunius (vyresnysis)|Dovas Zaunius]], spaudos globėjas [[Martynas Jankus]], [[Jonas Basanavičius]] ir kiti.
