Baroko muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
S Atmestas 90.131.41.100 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 4:
Apie XVII a. pradžią Renesanso epochą pamažu pradėjo keisti '''barokas''' ({{fr|baroque}} – įmantrus, vingrus), pradžią gavęs [[Italija|Italijoje]], Romos mieste, iš ten paplito po visą [[Europa|Europą]]. Barokas tęsėsi iki XVIII a. pabaigos.
 
== Baroko bruožai ==
Baroko muzika labai iškilminga ir didinga, stengiamasi apstulbinti klausytoją didybe, įtikinti, kad baroko muzika – tai dievų muzika. Baroko muzikoje vyrauja dideli [[choras|chorai]], [[orkestras|orkestrai]] (dažnai iki 5 orkestrų vienu metu), stiprių balsų solistai. Labai paplitę didelės apimties kūriniai ([[kantata|kantatos]], [[requiem|''requiem'']], [[pasija|pasijos]], ir t. t.).
Buvo paplitę šie žanrai:
* [[opera]],
* [[concerto grosso|''concerto grosso'']],
* [[fuga]],
* [[siuita]],
* [[sonata]],
* [[simfonija]],
* [[preludas]],
* [[pasakalija]],
* [[oratorija]].
Baroko muzikoje labai mėgstamas improvizacijos menas. Populiarūs styginiai instrumentai. Tuo
laikotarpiu susiformavo dabartinė (penkialinijinė) natų rašyba. Melodijos, ypač jų pabaigos pagražinamos daugybe šalutinių melodijų (foršlagai, [[trelė]]s ir t. t.). Melodijų linijos pinasi tarpusavyje, sudarydamos painų derinį, kuriam suprasti reikia turėti gerą muzikinį išsilavinimą.
 
[[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžioje vėlyvojo Baroko metu muzika tampa grakštesnė, žaismingesnė, subtilesnė.
Tokia muzika vadinama [[Rokoko muzika]] ir dažnai atliekama klavesinu.
 
== Operos atlikėjai ==
eilutė 24 ⟶ 41:
* M. Gomulka
* L. Marencijus
* Remigijus Mika
{{muz-stub}}