Estai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S skyrybos ženklai prieš išnašas, sumažintas skyrių lygmuo
Tulsi (aptarimas | indėlis)
S fixing doi from hijacked website, see here
Eilutė 36:
=== Tautinė savimonė ===
 
Nors estų tautinė savimonė išplito XIX a. per tautinį atgimimą,<ref>Gellner, Ernest (1996). Do nations have navels? ''[[Nations and Nationalism]]'' 2.2, 365–70.</ref> kai kuriais atvejais ji pasireiškė ir anksčiau.<ref name="raun2003">Raun, Toivo U. (2003). [http://wwwdoi.blackwell-synergy.com/doi/pdforg/10.1111/1469-8219.00078 Nineteenth- and early twentieth-century Estonian nationalism revisited]. ''[[Nations and Nationalism]]'' 9.1, 129-147.</ref> Biblija buvo išversta [[1739]] m., o knygų ir brošiūrų skaičius padidėjo nuo 18 1750 m. iki 54 1790 m. Amžiaus pabaigoje daugiau nei pusė Estijos valstiečių mokėjo skaityti. Pirmieji universitetus baigę intelektualai, save laikę estais pasirodė po 1820 m. Tarp jų buvo [[Friedrich Robert Faehlmann]] ([[1798]]–[[1850]] m.), [[Kristjan Jaak Peterson]] ([[1801]]–[[1822]] m.) ir Friedrich Reinhold Kreutzwald ([[1803]]–[[1882]] m.). Valdantis elitas vis dar kalbėjo vokiškai nuo XIII a. Baltijos vokietis Garlieb Merkel (1769–1850 m.) buvo pirmasis autorius, kuris su estais elgėsi kaip su tauta, kuri lygi kitoms, ir buvo įkvėpimo šaltinis estų tautiniam judėjimui, kurio modelis buvo Baltijos vokiečių kultūra iki XIX a. vidurio. Tuo metu estai tapo ambicingesni ir pradėjo linkti link suomių, kaip įkvėpimo tautiniam judėjimui ir kartais net latvių. Apie 1860 m. pradėjo nesitaikyti su vokiečių dominavimu. Iki rusifikacijos 1880 m. jie į Rusijos imperiją žiūrėjo teigiamai.<ref name="raun2003"/>
 
Estai turi stiprius ryšius su Skandinavija dėl kultūrinės ir religinės įtakos, kurią patyrė per vokiečių ir skandinavų valdymo metus<ref>Piirimäe, Helmut. Historical heritage: the relations between Estonia and her Nordic neighbors. In M. Lauristin et al. (eds.), ''Return to the Western world: Cultural and political perspectives on the Estonian post-communist transition''. Tartu: Tartu University Press, 1997.</ref>. Estai save laiko Skandinavijos, o ne Baltijos tauta<ref>[http://web-static.vm.ee/static/failid/220/eesti_elu.pdf Estonian foreign ministry report], 2004</ref><ref>[http://web-static.vm.ee/static/failid/273/Eesti%20elu.pdf Estonian foreign ministry report], 2002</ref> iš dalies dėl giminystės suomiams.