Baudžiava: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 78.62.183.106 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Costumes of Slaves or Serfs from the Sixth to the Twelfth Centuries.png|thumb]]'''Baudžiava''' – įteisinta [[feodalas|feodalo]] galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą. Įvairiose šalyse galiojo ir papildomi valstiečių teisių apribojimai (senjoro teisė į valstiečio palikimą, vad. pirmosios nakties teisė, senjoro teisė bausti valstietį).
 
Baudžiava Europoje išsivystė ankstyvaisiais [[viduramžiai]]s, kai vergai tapo [[libertinai]]s, suteikus jiems dalinę laisvę, o laisviesiems bendruomeninikams apribota dalis teisių. VII-IX a. Vidurio ir Vakarų Europoje valstiečių priklausomybė nuo senjorų buvo paveldima, daugiausiai baudžiauninkų buvo [[Prancūzija|Prancūzijoje]], tuo tarpu [[Skandinavija|Skandinavijoje]] ([[Švedija|Švedijoje]], [[Norvegija|Norvegijoje]]) jų nebuvo visai. Vyravo dviejų rūšių renta – [[činšas]] (duoklė [[pinigai]]s) bei natūrinė [[duoklė]].
priklausomybė nuo senjorų buvo paveldima, daugiausiai baudžiauninkų buvo [[Prancūzija|Prancūzijoje]], tuo tarpu [[Skandinavija|Skandinavijoje]] ([[Švedija|Švedijoje]], [[Norvegija|Norvegijoje]]) jų nebuvo visai. Vyravo dviejų rūšių renta – [[činšas]] (duoklė [[pinigai]]s) bei natūrinė [[duoklė]].
 
[[Rytų Europa|Rytų Europoje]], skirtingai nei [[Vakarų Europa|Vakarų]], baudžiava susieta su priverstiniu darbu – [[lažas|lažu]]. Rytų ir [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]] vyraujančia ūkiniu santykiu forma baudžiava tapo XIV-XV a., tuo tarpu Vakarų Europoje baudžiava jau nyko (galutinai išnyko XV-XVIII a.). Daugelyje Rytų Europos šalių XVIII a. dauguma valstiečių buvo baudžiauninkais, lažas padidintas iki 6 vieno darbingo šeimos nanario dienų per savaitę, panaikintos beveik visos valstiečių asmens teisės.
 
 
rio dienų per savaitę, panaikintos beveik visos valstiečių asmens teisės.
 
XVIII-XIX a. Rytų Europoje baudžiava pradėta naikinti, [[1781]] m. panaikinta [[Čekija|Čekijoje]], [[1785]] m. – [[Vengrija|Vengrijoje]], [[1788]] m. – [[Danija|Danijoje]], per [[Napoleono karai|Napoleono karus]] daugelyje [[Vokietija|Vokietijos]] valstybių, [[1861]] m. – [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]], [[1864]] m. – [[Rumunija|Rumunijoje]].
 
 
 
 
[[Azija|Azijoje]] nebuvo paplitusi, išskyrus [[Japonija|Japonijoje]] ir [[Iranas|Irane]] buvusias baudžiavos apraiškas.
 
== Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Ukrinu koplytstulpis resize.JPG|thumb|250px|right|[[Ukrinai|Ukrinų]] koplytstulpis baudžiavos panaikiniumui atminti (past. 1861 m., skulpt. S. Gailevičius)]]
nės XV a. privilegijos sparčiai įteisino tėvonijų imunitetą, teisę rengti teismus, vis didinam
iLietuvoje baudžiavos užuomazgų ėmė rastis greičiausiai jau X-XII a., klostantis ankstyviesiems feodaliniams santykiams. Tada feodalui pavaldžiais valstiečiais tapdavo daugiausia nuosavybę praradę [[kaimynai]], [[įsikeitėliai]] ir vad. ''bandą'' (feodalo žemės sklypelį) gavę buvę ''bernai'' (patriarchaliniai vergai). XII-XV a. didieji kunigaikščiai [[Bajorai (luomas)|bajorams]] už karo tarnybą dalino valstiečius su ūkiais – vad. [[veldamai|veldamus]]; [[1413]] m. [[Horodlės susitarimai|Horodlės privilegija]] įtvirtinus bajorų teisę be išlygų valdyti iš valdovo gautus veldamus, iki XV a. vidurio beveik visi veldamai buvo paversti baudžiauninkais, aarba „tėvoniškiais valstiečiais“. Oficialiai baudžiavą Lietuvoje įteisino [[Kazimieras]] [[1447]] metais.
rba „tėvoniškiais valstiečiais“. Oficialiai baudžiavą Lietuvoje įteisino [[Kazimieras]] [[1447]] metais.
a renta buvo keičiama lažu, dar apribotos valstiečių teisės. XVI a. [[Valakų reforma]] galutinai panaikino valstiečių teisės į nuosavybę likučius, atskyrė feodalų ir valstiečių luomus. XVI a. II pusėje baudžiauninkai sud
 
Vėlesnės XV a. privilegijos sparčiai įteisino tėvonijų imunitetą, teisę rengti teismus, vis didinama renta buvo keičiama lažu, dar apribotos valstiečių teisės. XVI a. [[Valakų reforma]] galutinai panaikino valstiečių teisės į nuosavybę likučius, atskyrė feodalų ir valstiečių luomus. XVI a. II pusėje baudžiauninkai sudsudarė jau daugiau nei pusę visų etninės Lietuvos valstiečių.
XVIII a. pabaigoje kai kurie bajorai mėgino vykdyti reformas, kuriomis mėginta derinti baudžiavą su rinkos ekonomikos santykiais, naikino lažą bei didino asmenines valstiečių teises, gausėjo raginimų visiškai naikinti baudžiavą.
Tačiau [[1795]] m. prijungus didžiąją dalį Lietuvos prie Rusijos imperijos, baudžiava pasunkėjo. Pradėta pardavinėti valstiečius be žemės, įvesta revizinio asmens bei rekrutų prievolės. XVIII a. pradžioje dalis dvarininkų siūlė paleisti valstiečius iš baudžiavos, nesuteikiant žemės, tačiau carinė valdžia tam griežtai nepritarė. [[1861]] m. [[Baudžiavos panaikinimo reforma]] baudžiava pradėta naikinti, per [[1863 sukilimas|1863 m.
 
XVIII a. pabaigoje kai kurie bajorai mėgino vykdyti reformas, kuriomis mėginta derinti baudžiavą su rinkos ekonomikos santykiais, naikino lažą bei didino asmenines valstiečių teises, gausėjo raginimų visiškai naikinti baudžiavą. Tačiau [[1795]] m. prijungus didžiąją dalį Lietuvos prie Rusijos imperijos, baudžiava pasunkėjo. Pradėta pardavinėti valstiečius be žemės, įvesta revizinio asmens bei rekrutų prievolės. XVIII a. pradžioje dalis dvarininkų siūlė paleisti valstiečius iš baudžiavos, nesuteikiant žemės, tačiau carinė valdžia tam griežtai nepritarė. [[1861]] m. [[Baudžiavos panaikinimo reforma]] baudžiava pradėta naikinti, per [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimą]] naikinta radikaliau. Valstiečiams panaikintos tiesioginės prievolės, daliai laisvųjų žmonių suteikta teisė išpirkti žemę.
ukilimą]] naikinta
 
radikaliau. Valstiečiams panaikintos tiesioginės prievolės, daliai laisvųjų žmonių suteikta teisė išpirkti žemę.
 
[[Užnemunė]]je, kuri po padalijimų iki Napoleono karų priklausė [[Prūsija]]i, baudžiava panaikinta [[1807]] m., valstiečiai turėjo išpirkti žemę. [[1864]] m. dėl sukilimo žemė pripažinta valstiečių nuosavybe, panaikinti nesumokėti mokesčiai, taip pat žemės gavo bežemiai valstiečiai, bet tuo pačiu beveik dvigubai padidinti mokesčiai.
 
 
 
[[Palanga|Palangos]] valsčiuje, kuris nuo [[1819]] m. priklausė [[Kuršas|Kuršo]] gubernijai, baudžiava pradėta naikinti po [[1819]] m.