11:36, 20 spalio 2019 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 105 keitimai S Atmestas 188.69.207.0 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti ← Prieš tai darytas keitimas		20:15, 22 spalio 2019 versija taisyti anuliuoti 78.62.183.106 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 11: == Lietuvoje == nės XV a. privilegijos sparčiai įteisino tėvonijų imunitetą, teisę rengti teismus, vis didinam ~~[[Vaizdas:Ukrinu koplytstulpis resize.JPG\|thumb\|250px\|right\|[[Ukrinai\|Ukrinų]] koplytstulpis baudžiavos panaikiniumui atminti (past. 1861 m., skulpt. S. Gailevičius)]]~~ Lietuvoje baudžiavos užuomazgų ėmė rastis greičiausiai jau X-XII a., klostantis ankstyviesiems feodaliniams santykiams. Tada feodalui pavaldžiais valstiečiais tapdavo daugiausia nuosavybę praradę [[kaimynai]], [[įsikeitėliaii]] ir vad. ''bandą'' (feodalo žemės sklypelį) gavę buvę ''bernai'' (patriarchaliniai vergai). XII-XV a. didieji kunigaikščiai [[Bajorai (luomas)\|bajorams]] už karo tarnybą dalino valstiečius su ūkiais – vad. [[veldamai\|veldamus]]; [[1413]] m. [[Horodlės susitarimai\|Horodlės privilegija]] įtvirtinus bajorų teisę be išlygų valdyti iš valdovo gautus veldamus, iki XV a. vidurio beveik visi veldamai buvo paversti baudžiauninkais, arba „tėvoniškiais valstiečiais“. Oficialiai baudžiavą Lietuvoje įteisino [[Kazimieras]] [[1447]] metais. ~~Vėlesnės XV~~ a~~. privilegijos sparčiai įteisino tėvonijų imunitetą, teisę rengti teismus, vis didinama~~ renta buvo keičiama lažu, dar apribotos valstiečių teisės. XVI a. [[Valakų reforma]] galutinai panaikino valstiečių teisės į nuosavybę likučius, atskyrė feodalų ir valstiečių luomus. XVI a. II pusėje baudžiauninkai sudarė jau daugiau nei pusę visų etninės Lietuvos valstiečių.▼ ▲Vėlesnės XV a. privilegijos sparčiai įteisino tėvonijų imunitetą, teisę rengti teismus, vis didinama renta buvo keičiama lažu, dar apribotos valstiečių teisės. XVI a. [[Valakų reforma]] galutinai panaikino valstiečių teisės į nuosavybę likučius, atskyrė feodalų ir valstiečių luomus. XVI a. II pusėje baudžiauninkai sudarė jau daugiau nei pusę visų etninės Lietuvos valstiečių. XVIII a. pabaigoje kai kurie bajorai mėgino vykdyti reformas, kuriomis mėginta derinti baudžiavą su rinkos ekonomikos santykiais, naikino lažą bei didino asmenines valstiečių teises, gausėjo raginimų visiškai naikinti baudžiavą. Tačiau [[1795]] m. prijungus didžiąją dalį Lietuvos prie Rusijos imperijos, baudžiava pasunkėjo. Pradėta pardavinėti valstiečius be žemės, įvesta revizinio asmens bei rekrutų prievolės. XVIII a. pradžioje dalis dvarininkų siūlė paleisti valstiečius iš baudžiavos, nesuteikiant žemės, tačiau carinė valdžia tam griežtai nepritarė. [[1861]] m. [[Baudžiavos panaikinimo reforma]] baudžiava pradėta naikinti, per [[1863 sukilimas\|1863 m. sukilimą]] naikinta radikaliau. Valstiečiams panaikintos tiesioginės prievolės, daliai laisvųjų žmonių suteikta teisė išpirkti žemę.

Baudžiava: Skirtumas tarp puslapio versijų