Mėnulis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.119.157.7 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Illustr keitimas) Žyma: Atmesti |
|||
Eilutė 52:
| style="border-style: solid; border-color: #EFEFEF; background-color: #DFDFDF; border-eft:none; border-right:none; border-width:1px;" | <center><small>didž.</small></center> || style="border-style: solid; border-color: #EFEFEF; background-color: #DFDFDF; border-eft:none; border-right:none; border-width:1px;" | 0,559°
|-----
| style="border-style: solid; border-color: #EFEFEF; background-color: #DFDFDF; border-eft:none; border-right:none; border-width:1px;" | <center><small>maž.</small></center> || style="border-style: solid; border-color: #EFEFEF; background-color: #DFDFDF; border-eft:none; border-right:none; border-width:1px;" |
|}
{{otheruses}}
[[Mėnulis]] – vienintelis [[Žemė]]s gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas. Mėnulis nuo žemės atitolęs 1,3 [[šviesa|šviesos]] sekundės. Antras pagal šviesumą (po [[Saulė]]s) kosminis kūnas. Plika akimi šviesiame Mėnulio skritulyje matomos tamsios dėmės ir lygios žemesnės sritys; jos vadinamos [[Mėnulio jūra|jūromis]]. Šviesios sritys yra aukštumos ir vadinamos žemynais. Šie pavadinimai sąlygiški, nes Mėnulio paviršiuje nėra didelio kiekio vandens. Tiek jūrose, tiek žemynuose daug [[Krateris|kraterių]]. Matomoje Mėnulio pusėje lygumų daugiau negu nematomoje.▼
Tai vienintelis, be Žemės, [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] kūnas, kuriame yra pabuvojęs
▲– vienintelis [[Žemė]]s gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas. Mėnulis nuo žemės atitolęs 1,3 [[šviesa|šviesos]] sekundės. Antras pagal šviesumą (po [[Saulė]]s) kosminis kūnas. Plika akimi šviesiame Mėnulio skritulyje matomos tamsios dėmės ir lygios žemesnės sritys; jos vadinamos [[Mėnulio jūra|jūromis]]. Šviesios sritys yra aukštumos ir vadinamos žemynais. Šie pavadinimai sąlygiški, nes Mėnulio paviršiuje nėra didelio kiekio vandens. Tiek jūrose, tiek žemynuose daug [[Krateris|kraterių]]. Matomoje Mėnulio pusėje lygumų daugiau negu nematomoje.
„Mėnuliais“ gali būti vadinami ir kitų planetų natūralūs [[Palydovas|palydovai]], tačiau šiame straipsnyje patogumo dėlei kalbama tik apie Žemės palydovą – Mėnulį.
▲Tai vienintelis, be Žemės, [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] kūnas, kuriame yra pabuvojęs žmo
== Pavadinimo kilmė ==
eilutė 68 ⟶ 69:
=== Mėnulio judėjimas ===
[[Vaizdas:Lunar libration with phase2.gif|thumb|left|Mėnulio [[Libracija|libracijos]] ir [[Mėnulio fazė|fazių]] keitimosi animacija]]
[[Vaizdas:
Mėnulis skrieja aplink Žemę elipsine [[orbita]], todėl nuo jos būna ne vienodu atstumu. Arčiausiai priartėja iki 363 300 km, o nutolsta iki 405 500 km. Mėnulis skrieja aplink Žemę ta pačia kryptimi, kaip ši sukasi apie savo ašį. Dėl lėtesnio jo skriejimo stebėtojui Žemėje atrodo, kad Mėnulis nors ir juda iš rytų į vakarus dangaus skliautu nakties metu, tačiau žvaigždžių atžvilgiu lėtai slenka iš vakarų į rytus. Skriedamas savo orbita Mėnulis labai lėtai tolsta nuo Žemės (3,9 cm per metus).
eilutė 77 ⟶ 78:
{{Main|Mėnlapis}}
[[Vaizdas:Lunar Surface (AS16-121-19449).jpg|235px|thumb|left|[[NASA]] Mėnulio paviršiaus nuotrauka]]
Pirmieji teleskopiniai Mėnulio žemėlapiai buvo sudaryti 1609 m. Mėnulio brėžinį su daugybe atpažįstamų detalių pirmasis sudarė [[Thomas Harriot|Tomas Hariotas]] (1560–1621 m.). Ilgiau ir sistemingiau Mėnulį nuo 1610 m. tyrinėjo [[Galilėjus]], smulkiai aprašęs kalnus, kraterius ir pilkas lygumas. Pastarosios buvo pavadintos jūromis. Šis pavadinimas simbolinis. Tų jūrų pavadinimai rašomi lotyniškai, pavyzdžiui, [[Debesų jūra]] – ''Mare Nubium'', [[Giedros jūra]] – ''Mare Serenitatis'', [[Salų jūra]] – ''Mare Insularus'', [[Audrų vandenynas]] – ''Oceanus Procellarum''. Jūros užima apie 40 % matomosios Mėnulio pusės.<ref>Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 245 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref>
Mėnulio paviršiuje labai daug kraterių. Jų dydis įvairus: nuo didžiulių 240 km skersmens cirkų iki mažų duobučių, neįžiūrimų iš [[Žemė|Žemės]]. Būdinga kraterio detalė – pylimas, kuris šiek tiek iškyla virš aplinkos. Kraterio dugnas įdubęs, jo centre gali stūksoti kalnas arba jų grupė. Kai kurių kraterių pylimai, palyginti su giliausiomis dugno vietomis iškilę 3000 m ir daugiau. Ilgai ginčytasi dėl kraterių kilmės. Svarbiausi nesutarimai kilo dėl šių klausimų: ar krateriai atsirado veikiant išorinėms jėgoms (krintant meteoritams), ar juos sukūrė vidinės Mėnulio jėgos (vulkanų išsiveržimai). Be abejonės, Mėnulyje, kaip ir Žemėje, yra abiejų rūšių kraterių.
Kai kurios Mėnulio jūros panašios į taisyklingus kraterius: jos apskritos ir iš visų pusių apsuptos kalnų. Pavyzdžiui, didžiulę [[Lietų jūra|Lietų jūrą]] (''Mare Imbrium'') supa Apeninai, Karpatai ir Alpės. Šie kalnai neištisiniai, vietomis yra plačių tarpų. Apeninai įspūdingiausi iš visos virtinės. Jų didingos viršukalnės yra net 4570 m aukščio.
[[Vaizdas:Earth-moon.jpg|250px|thumb|left|[[Žemė]] iš Mėnulio]]
Kiti Mėnulio paviršiaus dariniai – apvalios kalvos, kupolai su vienu ar keliais krateriais viršūnėje ir nuolaidžiais šlaitais, atsitiktiniai sprūdžiai, daug į lūžius panašių darinių, vadinamų trūkiais, slėniais ar tiesiog vagomis. Kai kuriuos iš šių darinių galima matyti pro mėgėjiškas stebėjimų priemones.
==== Šiaurės pusrutulis ====
Į Žemę atsuktos Mėnulio pusės šiaurės pusrutulyje plyti dvi didelės jūros – [[Lietų jūra|Lietų]] (''Mare Imbrium'') ir [[Giedros jūra|Giedros]] (''Mare Serenitatis''). Jos abi apskritos, tiktai dėl projekcijos į Mėnulio skritulį atrodo šiek tiek elipsinės. Lietų jūrą beveik iš visų pusių supa kalnai, tarp jų didingieji Apeninai su iki 4570 m aukščio viršukalnėmis. Tarp Apeninų ir gerokai žemesnių Kaukazo kalnų yra properša, jungianti Lietų jūrą su Giedros. Alpių kalnus kerta 95 km skersmens [[Platonas (Mėnulio krateris)|Platono krateris]] su tamsiu dugnu.
| |||