Tėvynės sargas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame |
||
Eilutė 6:
Vykstant [[Rusifikacija|rusifikacijai]] leidinys turėjo užimti vienokią ar kitokią poziciją. Apie „Tėvynės sargo“ ideologiją [[Juozas Tumas|J. Tumas]] yra rašęs: „Dievui tarnavome per Tėvynę ir mielai atidavinėjom jai, Tėvynei, visas savo pajėgas ir resursus, net laisvę.“ Leidinio vertybės buvo kalba, doros auklėjimas, tautiškumas, [[katalikybė]]. Tuo metu Lietuvos nepriklausomybę išreiškė kalba, tikėjimas, papročiai, jaunųjų auklėjimas.
Nekorektiškai ir garsiai reiškiant nepasitenkinimą caru ar jo vykdoma politika, buvo galima greitai patekti į valdžios nemalonę. Caras nesidomėdavo, kas vyksta didžiulės imperijos pakraščiuose, tačiau būtent jo sprendimu galėjo būti nutraukta spaudos draudimo politika. Pyktis su juo buvo nelogiška, beprasmiška buvo ir nepriekaištauti. „Tėvynės sargas“ surado galimybę aršiai kritikuoti biurokratijos aparatą, kuris tiesiogiai skriaudė lietuvių tautos žmones. Taip užsitarnauta palanki visuomenės nuomonė ir kartu neita į neišsprendžiamus konfliktus su caru, kurie galėjo turėti neigiamų padarinių. Iš čia susiformavo požiūris į Rusiją, kaip į nevienalytę ir daugiasluoksnę
„Darganotą dieną į menką mano klebonijėlę nakvotų užsuko patsai Imperatorius su savo šeimyna. Rytą, išleisdamas, apsikabinau jį pusiau, it Jokūbas angelą, ir tokiuo pagavimo balsu ėmiau jį melsti, kad pagaliau leistų mums spausdinti savo raštus; taip stačiai pasakiau: Nepaleisiu, kol nepasirašysi – jog jis meilingai nustebo ir taręs „Vot Čudak“… pasirašė. Tai buvo priešaušris [[balandžio 24]] d.“
| |||