Jonava: Skirtumas tarp puslapio versijų

* {{pl|Janów}}, {{ru|Яново, Яновъ}}<ref name="ESBE">{{ESBE|41a|120/120470|Яновъ|676}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|5|962|Яновъ}}</ref>

}}

'''Jonava''' (<span class="unicode audiolink">[//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/2/24/Jonava.ogg tarimas]</span>) – devintas pagal gyventojų skaičių [[Lietuva|Lietuvos]] miestas, esantis [[Kauno apskritis|Kauno apskrityje]], prie [[Neris|Neries]], žemiau [[Šventoji|Šventosios]] žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo [[Kaunas|Kauno]]. [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajono]] centras. Yra 2 pašto skyriai. Miesto centre yra [[Santarvės aikštė (Jonava)|Santarvės aikštė]], [[Laikrodžio aikštė]] (įrengta [[1988]] m. pagal [[Rimantas Šneideris|Rimanto Šneiderio]] projektą), [[Ramybės skveras]].

 

 

== Istorija ==

=== Pavadinimo kilmė ===

Žemaičių stalininkas [[Dominykas Kosakovskis]], prie [[Skarulių dvaras|Skarulių dvaro]] įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono Eustachijaus vardu slaviškos darybos principais (''Janowo''). Ilgainiui nusistovėjo aplietuvinta pavadinimo lytis ''Jonava''.

 

 

Miesto atsiradimas siejamas su [[Skarulių dvaras|Skarulių dvaru]]. XVII a. jis atiteko Dominykui Kosakovskiui, kuris [[1740 m.]] pasistatė rūmus. [[1750 m.]] pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. [[1776 m.]] Skarulių kaimas atiteko Juozapui Kazimierui Kosakovskiui, įkurtas marijonų vienuolynas. Pagal [[Laurynas Stuoka-Gucevičius|Lauryno Stuokos-Gucevičiaus]] projektą [[1791 m.]] pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Šie pastatai sudarė miesto centrą, o vėliau į jį pradėjo keltis ir pirmieji gyventojai iš aplinkinių kaimų.<ref>R. Kasperavičiūtė-Karaliūnienė „Mano gimtinė gyva atmintyje“.</ref>

XVIII a. Jonava buvo sudaryta iš dvaro ir gyvenvietės, kuri buvo įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Pati gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo brastos. Pro dvarą ėjo kelias iš [[Ukmergė]]s į [[Kaunas|Kauną]], centrinė gatvė vedė į [[Kėdainiai|Kėdainius]].

 

[[1789]] m. gyventojų surašymo duomenimis, bene pusė Jonavos gyventojų buvo žydai. Miesteliui plėstis įtaką turėjo nebloga geografinė padėtis. Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Neries upe padidėjo prekyba, tad mieste atsirado nemažai prekybininkų. [[1820 m.]] Jonavoje buvo bemaž 133 kiemai.

[[1835 m.]] nutiestas [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]]–[[Varšuva|Varšuvos]] kelias, pastatyta arklių pašto stotis. [[1838 m.]] per Jonavą nutiesiama optinio telegrafo linija, vėliau buvusi pakeista elektromagnetine. [[1842 m.]] per Nerį veikė keltas.

 

[[1871 m.]] Jonavoje gyveno apie 3000 žmonių, dauguma vertėsi prekyba. Tais pačiais metais [[Liepojos-Romnų geležinkelis|Liepojos-Romnų geležinkeliu]] važiavo pirmasis traukinys. Geležinkelis itin smarkiai padidino miesto plėtimąsi į šiaurę, o laivyba [[Neris|Nerimi]] ilgainiui neteko prasmės.

 

 

=== Pokario metai ir pramonės kūrimasis ===

 

Po [[Antrasis pasaulinis karas|antrojo pasaulinio karo]] Jonava neteko daugelio pastatų bei gyventojų. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu.