Pekinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildyta |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 27:
== Istorija ==
Tai vienas iš seniausių Kinijos miestų. I tūkstantmetyje pr. m. e. centrinio Pekino pietvakarinėje dalyje (dab. Sičengo rajono pietuose) įsikūrė miestas valstybė [[Dzi (valstybė)|Dzi]] (薊, ''Jì''). Šią valstybę užėmusi [[Jan (valstybė)|Jan karalystė]] miestą padarė savo sostine, ir jis vadintas [[Dzičengas (Pekinas)|Dzičengu]] (薊城, ''Jìchéng''). Kadangi po Kinijos suvienijimo III a. pr. m. e. jis tapo [[Jou (provincija)|Jou provincijos]] sostine, nuo VII a. jis dar vadintas Joudžou. X a. miestą užėmė [[kidaniai]], kurie padarė jį savo valstybės ([[Liao]]) pietine sostine, o XIII a. iš jų miestą perėmę [[džurdžėnai]] padarė jį pagrindine savo valstybės ([[Dzin (1115–1234)|Dzin]]) sostine ir pavadino „Centriniu miestu“ (中都, ''Zhongdu''). Šiuos laikus mena Pekine išlikusi [[Niudzie mečetė]] ir [[Tianningo šventykla]].
eilutė 34 ⟶ 33:
[[1368]] m., išvijus mongolus, [[Mingų dinastija|Mingų dinastijos]] pervardintas '''Beipinu''' (北平, ''Běipíng''),<ref name="Pekino istorija">{{VLE|5|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Pekino-istorija-125493 Pekino istorija]}}</ref> nes tuo metu Kinijos sostine tapo [[Nankinas]]. [[1421]] m. Mingai įteisino dvi sostines, ir Pekinas pervardintas '''Beidzingu''', t. y. „Šiaurine sostine“. Mingų laikais Senasis Pekinas įgavo dabartinę struktūrą, buvo sujungtas senasis Dzičengas ir Dadu bei taip atsirado Vidinis ir Išorinis miestai. Netruko suklestėti, gyventojų skaičius perkopė 1 mln. Kartu su Nankinu buvo vienas didžiausių Kinijos miestų. 1644 m. miestą buvo užėmę sukilę valstiečiai, tačiau jau tais pačiais metais juos išstūmė [[mandžiūrai]], pavertę miestą mandžiūrų [[Čingų dinastija|Čingų dinastijos]] sostine.
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 116-125-26, Peking, Blick auf die Stadt.jpg|miniatiūra|kairėje|Pekinas apie 1898 m.]]
[[Pirmasis opijaus karas|Pirmojo (1839–42 m.)]] ir [[Antrasis opijaus karas|Antrojo opijaus karų (1857–60 m.)]] metu užimtas jungtinių Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinių pajėgų ir nuniokotas. XIX a. pab. mieste pradėta moderni industrializacija. Per [[Boksininkų sukilimas|Boksininkų sukilimą]] (1899–1901 m.) vėl buvo užimtas Vakarų valstybių koalicijos kariuomenės ir nuniokotas.
[[1912]] m., [[Sinhajaus revoliucija|Sinhajaus revoliucijos (1911–13 m.)]] metu, Pekinas buvo paskelbtas [[Kinijos Respublika (1912–1949)|Kinijos Respublikos]] sostine, bet faktiškai liko įvairių Kinijos militaristų grupių ([[Juan Šikai]] ir kitų) telkimosi centru.<ref name="Pekino istorija"/> [[1927]] m., į valdžią atėjus [[Gomindanas|Gomindanui]], sostinė buvo perkelta į Nankiną. [[1928]] m. Pekinas vėl pavadintas Beipinu. [[1937]]–[[1945]] m. miestą buvo okupavusi [[Japonijos imperija]], po kurios kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare miestas sugrįžo į Gomindano rankas. [[1949]] m. [[sausio 31]] d. miestą užėmė [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partijos]] vadovaujama [[Liaudies išsivadavimo armija]]. Tų pačių metų rugsėjo mėn. paskelbtas [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikos]] sostine.
[[Vaizdas:Peking 1930s.jpg|miniatiūra|dešinėje|Pekinas apie 1921 m.]]
[[1989]] m. Pekine, [[Tiananmeno aikštė]]je, vyko studentų [[1989 m. Tiananmenio aikštės protestai|protesto demonstracijos už žmogaus teises ir laisves]], kurias kariuomenė nuslopino jėga. To pasekoje žuvo keli šimtai demonstrantų.<ref name="Pekino istorija"/>
== Geografija ==
Pekinas išsidėstęs [[Didžioji Kinijos lyguma|Didžiosios Kinijos lygumos]] šiaurėje. Šiaurėje, šiaurės vakaruose ir vakaruose stūksantys kalnai gaubia miestą ir šiaurinę Kinijos žemės ūkio širdį nuo besidriekiančių dykumos stepių. Šiose kalnų grandinėse pastatyta [[Didžioji kinų siena]], kuria siekta apsisaugoti nuo stepių klajoklių įsiveržimų. Donglingo kalnas, esantis vakarinėje miestą supančių kalnų grandinėje, yra aukščiausia Pekino viršukalnė. Jos aukštis – 2303 m.
Miesto teritorija pietryčių kryptimi teka Čaobaihės, [[Jundinhė]]s, Jumahės upės (visos [[Haihė]]s intakai). Mijuno tvenkinys Čaobaihės upės aukštupyje yra pagrindinis miesto vandens šaltinis. Pekine driekiasi dalis [[Didysis Kinijos kanalas|Didžiojo Kinijos kanalo]].
=== Klimatas ===
eilutė 47 ⟶ 51:
{{Pekino klimato lentelė}}
==== Oro kokybė ====
[[Vaizdas:Beijing smog comparison August 2005.png|miniatiūra|dešinėje|Didelė oro tarša pasireiškė tankiu [[smogas|smogu]]. Šiose nuotraukose, darytose 2005 m. rugpjūčio mėn., matyti Pekino oro kokybės pokyčiai.]]
Oro užterštumas Pekine dieną beveik penkiskart viršija [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]] standartus.<ref>{{Citation
eilutė 63 ⟶ 68:
== Administracinis suskirstymas ==
[[Vaizdas:Beijing_city_wall_map_vectorized.svg|thumb|left|Senojo Pekino struktūra]]
Pekinas padalintas į 16 administracinių rajonų. Jie gali būti skirstomi į istorinį miesto centrą (oranžinė spalva), centrinius naujesnius rajonus (rožinė spalva), artimesnius [[priemiestis|priemiesčius]] (mėlyna spalva) ir tolimesnius priemiesčius (žalia spalva).▼
Pekino urbanizuotoji dalis užima 6 centrinius administracinius rajonus, iš kurių senasis Pekinas dalinamas į du: [[Sičengas|Sičengą]] ir [[Dongčengas|Dongčengą]]. Senasis Pekinas yra išplanuotas grynai geometriškai, jame išskiriamas Vidinis miestas ir Išorinis miestas. Kadaise ši dalis buvo apjuosta siena, tačiau ji nėra išlikusi. 2-asis žiedinis kelias juosia senąjį Pekiną, o Metro 2-oji linija žymi senąją Vidinio miesto ribą.▼
{| class="wikitable" style="font-size:90%;" align="right"
|
eilutė 87 ⟶ 96:
|}
|}
▲Pekinas padalintas į 16 administracinių rajonų. Jie gali būti skirstomi į istorinį miesto centrą (oranžinė spalva), centrinius naujesnius rajonus (rožinė spalva), artimesnius [[priemiestis|priemiesčius]] (mėlyna spalva) ir tolimesnius priemiesčius (žalia spalva).
▲Pekino urbanizuotoji dalis užima 6 centrinius administracinius rajonus, iš kurių senasis Pekinas dalinamas į du: [[Sičengas|Sičengą]] ir [[Dongčengas|Dongčengą]]. Senasis Pekinas yra išplanuotas grynai geometriškai, jame išskiriamas Vidinis miestas ir Išorinis miestas. Kadaise ši dalis buvo apjuosta siena, tačiau ji nėra išlikusi. 2-asis žiedinis kelias juosia senąjį Pekiną, o Metro 2-oji linija žymi senąją Vidinio miesto ribą.
Vidiniame mieste yra imperatoriaus miesto kompleksas (pietinė siena su vartais bei [[Tiananmenio aikštė]]), kurio centras – [[Uždraustasis miestas]], t. y. Imperatoriaus rūmai (XV a. pradžia; dabartinis Guguno muziejus). Visos Vidinio miesto dalys sujungtos griežta rūmų, šventyklų ir kitų statinių sistema, kurie tam tikra tvarka išdėstyti iš pietų į šiaurę. Imperatoriaus miesto komplekse taip pat yra [[Taimiao šventykla]] („Protėvių paminėjimo šventykla“, pastatyta 1420 m., perstatyta 1544 m.), „Trijų jūrų“ parkai, tarp jų – [[Beihajaus parkas]] prie Beihajaus ežero kranto ir jame esančioje saloje; čia yra [[Baita pagoda]] („Baltoji pagoda“, 1651 m.). Pekino administracinis ir politinis centras yra Tiananmenio aikštė, kurios vakaruose ir rytuose ir Kinijos liaudies deputatų rūmai, [[Kinų liaudies revoliucijos muziejus|Kinijos revoliucijos muziejus]], Kinijos istorijos muziejus (abudu pastatyti 1959 m.).
| |||