Pekinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Nestea (aptarimas | indėlis)
papildyta
Eilutė 3:
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = 北京
|paveikslėlis = ForbiddenBeijing Cityskyline Beijingfrom northeast 4th Shenwumenring Gateroad.JPGjpg
|paveikslėlio tekstas = Pekinas.Miesto „Uždraustojo miesto“ vartaipanorama
|herbas =
|vėliava =
Eilutė 16:
|altitudė = 43
|pastokodas =
|tinklalapis = http://www.ebeijing.gov.cn/ ebeijing.gov.cn
|vikiteka = 北京
|kirč =
}}
'''Pekinas''', taip pat '''''Beidzingas''''', '''''Beidžingas''''' ({{zh|北京|Běijīng}}; '''Beidzingas''') yra [[Kinija|Kinijos Liaudies Respublikos]] [[sostinė]]. 1718,262 mln. gyventojų ([[2016]] m.) Su greta esančiais rajonaispriemiesčiais Pekinas sudaro atskirą valstybinio pavaldumo (provincijos lygmens) administracinį vienetą, užimantį 16,8 tūkst. km² ir turinti 21,73 mln. gyventojų. Trečias (po [[Čongčingas|Čongčingo]] ir [[Šanchajus|Šanchajaus]]) pagal gyventojų skaičių Kinijos miestas.
 
Tai didelis transporto mazgas, esantis prie [[Didysis Kinijos kanalas|Didžiojo kanalo]], apie 160 km nuo [[Bohajaus įlanka|Bohajaus įlankos]] [[Geltonoji jūra|Geltonojoje jūroje]]. Yra [[Pekino tarptautinis oro uostas|Tarptautinis Sostinėssostinės oro uostas]], [[Pekino-Šanchajaus greitasis geležinkelis]]. Veikia [[Pekino metropolitenas|metropolitenas]] (nuo 1970 m.). Išvystyta metalurgija, naftos chemija, mašinų gamyba, tekstilė, chemijos, karinė, radioelektronikos, poligrafijos pramonė, maisto apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba. GiliasPekinas tradicijas turivienas menųdidžiausių amatai.Kinijos Yrafinansų ir prekybos, taip pat mokslo centrų.<ref name="Pekinas">{{VLE|5|||[[metropolitenas]]https://www.vle.lt/Straipsnis/Pekinas-3264 PekinePekinas]}}</ref> yraČia veikia Kinijos liaudies bankas, Pramonės ir komercijos, Žemės ūkio, Statybos, Kinijos bankai. Įsikūrusi Kinijos mokslų akademija. Daug universitetų (žymiausi – [[Pekino universitetas|Pekino]] ir [[Cinghua universitetas|Cinghua universitetai]]), teatrų, muziejų (žymiausias – Kinijos istorijos), meno galerijų. Gilias tradicijas turi menų amatai.
 
Miestas turtingas rūmais, šventyklomis, parkais, sodais, mauzoliejais, gynybinėmis sienomis ir vartais.<ref name="world book">{{cite web|url=http://worldbookonline.com/wb/Login?ed=wb|title=Beijing|work=World Book Encyclopedia. 2008|accessdate=2008-08-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20080519232539/http://worldbookonline.com/wb/Login?ed=wb|archive-date=2008-05-19|df=dmy-all}}</ref> Yra septyni [[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašo]] objektai – [[Uždraustasis miestas]], [[Dangaus šventykla]], Vasaros rūmai, Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriškieji kapai, Džoukoudianas, dalis [[Didžioji kinų siena|Didžiosios kinų sienos]] ir [[Didysis Kinijos kanalas|Didžiojo Kinijos kanalo]] – visi gausiai lankomi turistų.<ref>{{cite web |url=http://beijingww.qianlong.com/1470/2014/08/18/Zt290@228841.htm |script-title=zh:走进北京七大世界文化遗产 – 千龙网 |date=2014-08-18 |website=qianlong.com |language=zh-hans |title=Archived copy |access-date=2014-11-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20141129035045/http://beijingww.qianlong.com/1470/2014/08/18/Zt290@228841.htm |archive-date=2014-11-29 |df=dmy-all }}</ref> Miestas taip pat garsėja tradicinio stiliaus būstas – sihejuaniais, ir siauromis gatvelėmis tarp jų – [[hutongai]]s.
Pekine vyko: [[2008 m. vasaros olimpinės žaidynės]]. Pirmosios pasaulio proto žaidimų žaidynės[http://www.2008wmsg.org/en/]
 
== Istorija ==
[[vaizdas:Beijing_history.jpg|thumb|left|Miestų Pekine raida X-XVIIX–XVII a.]]
Tai vienas iš seniausių Kinijos miestų. I tūkstantmetyje pr. m. e. centrinio Pekino pietvakarinėje dalyje (dab. Sičengo rajono pietuose) įsikūrė miestas valstybė [[Dzi (valstybė)|Dzi]] ({{zh||, ''}}''). Šią valstybę užėmusi [[Jan (valstybė)|Jan karalystė]] miestą padarė savo sostine, ir jis vadintas [[Dzičengas (Pekinas)|Dzičengu]] ({{zh|薊城|, ''Jìchéng}}''). Kadangi po Kinijos suvienijimo III a. pr. m. e. jis tapo [[Jou (provincija)|Jou provincijos]] sostine, nuo VII a. jis dar vadintas Joudžou. X a. miestą užėmė [[Kidaniaikidaniai]], kurie padarė jį savo valstybės ([[Liao]]) pietine sostine, o XIII a. iš jų miestą perėmę [[džurdžėnai]] padarė jį pagrindine savo valstybės ([[Dzin (1115–1234)|Dzin]]) sostine ir pavadino "Centriniu„Centriniu miestu"miestu“ ({{zh|中都|, ''Zhongdu}}''). Šiuos laikus mena Pekine išlikusi [[Niudzie mečetė]] ir [[Tianningo šventykla]].
 
Dabartinis Pekinas buvo įkurtas [[XIII a.]], kuomet [[Mongolų imperija]] užkariavo Dzin. Į šiaurę nuo senosios džurdžėnų sostinės Džongdu buvo pradėtas statyti naujas įtvirtintas miestas - '''Dadu''' ({{{zh|大都|, ''Dàdū}}''), mongoliškai vadintas '''Chanbaliku''' (t. y. "Chano„Chano miestu"miestu“). Jis išbuvo Kinijos sostine pervaldant mongolų [[Juan dinastijądinastija]]i.
 
1368–1421[[1368]] m., išvijus mongolus, [[Mingų dinastija|Mingų dinastijos]] miestą pervardinopervardintas '''BeipinguBeipinu''' (北平, ''Běipíng''),<ref name="Pekino istorija">{{zhVLE|北平5|Běipíng||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Pekino-istorija-125493 Pekino istorija]}}),</ref> nes tuo metu Kinijos sostine tapo [[Nankinas]]. [[1421]] m. Mingai įteisino dvi sostines, ir Pekinas pervardintas '''Beidzingu''', t. y. "Šiaurine„Šiaurine sostine"sostine“. Mingų laikais Senasis Pekinas įgavo dabartinę struktūrą, buvo sujungtas senasis Dzičengas ir Dadu, irbei taip atsirado Vidinis ir Išorinis miestai. 1928–1949 mNetruko suklestėti, gyventojų skaičius perkopė 1 mln. PekinasKartu vėlsu vadinosiNankinu Beipingu,buvo o nuovienas didžiausių Kinijos miestų. 1644 1949 m. spaliomiestą 1buvo d.užėmę vėlsukilę tapovalstiečiai, Kinijostačiau jau tais pačiais metais juos išstūmė [[mandžiūrai]], pavertę miestą mandžiūrų [[Čingų dinastija|Čingų dinastijos]] sostine.
 
{{Commons|北京|no=T}}
[[Pirmasis opijaus karas|Pirmojo (1839–42 m.)]] ir [[Antrasis opijaus karas|Antrojo opijaus karų (1857–60 m.)]] metu užimtas jungtinių Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinių pajėgų ir nuniokotas. XIX a. pab. mieste pradėta moderni industrializacija. Per [[Boksininkų sukilimas|Boksininkų sukilimą]] (1899–1901 m.) vėl buvo užimtas Vakarų valstybių koalicijos kariuomenės ir nuniokotas.
 
[[1912]] m., [[Sinhajaus revoliucija|Sinhajaus revoliucijos (1911–13 m.)]] metu, Pekinas buvo paskelbtas [[Kinijos Respublika (1912–1949)|Kinijos Respublikos]] sostine, bet faktiškai liko įvairių Kinijos militaristų grupių ([[Juan Šikai]] ir kitų) telkimosi centru.<ref name="Pekino istorija"/> [[1927]] m., į valdžią atėjus [[Gomindanas|Gomindanui]], sostinė buvo perkelta į Nankiną. [[1928]] m. Pekinas vėl pavadintas Beipinu. [[1937]]–[[1945]] m. miestą buvo okupavusi [[Japonijos imperija]], po kurios kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare miestas sugrįžo į Gomindano rankas. [[1949]] m. [[sausio 31]] d. miestą užėmė [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partijos]] vadovaujama [[Liaudies išsivadavimo armija]]. Tų pačių metų rugsėjo mėn. paskelbtas [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikos]] sostine.
 
[[1989]] m. Pekine, [[Tiananmeno aikštė]]je, vyko studentų [[1989 m. Tiananmenio aikštės protestai|protesto demonstracijos už žmogaus teises ir laisves]], kurias kariuomenė nuslopino jėga. To pasekoje žuvo keli šimtai demonstrantų.<ref name="Pekino istorija"/>
 
== Geografija ==
[[vaizdas:Beijing_city_wall_map_vectorized.svg|thumb|left|Senojo Pekino struktūra]]
Pekino urbanizuotoji dalis užima 6 centrinius administracinius rajonus, iš kurių senasis Pekinas dalinamas į du: [[Sičengas|Sičengą]] ir [[Dongčengas|Dongčengą]]. Senasis Pekinas yra išplanuotas grynai geometriškai, jame išskiriamas Vidinis miestas ir Išorinis miestas. Kadaise ši dalis buvo apjuosta siena, tačiau ji nėra išlikusi. 2-asis žiedinis kelias juosia senąjį Pekiną, o Metro 2-oji linija žymi senąją Vidinio miesto ribą.
 
=== Klimatas ===
Vidiniame mieste yra imperatoriaus miesto kompleksas (pietinė siena su vartais bei [[Tiananmenio aikštė]]), kurio centras – [[Uždraustasis miestas]], t. y. Imperatoriaus rūmai (XV a. pradžia; dabartinis Guguno muziejus). Visos Vidinio miesto dalys sujungtos griežta rūmų, šventyklų ir kitų statinių sistema, kurie tam tikra tvarka išdėstyti iš pietų į šiaurę. Imperatoriaus miesto komplekse taip pat yra [[Taimiao šventykla]] („Protėvių paminėjimo šventykla“, pastatyta 1420 m., perstatyta 1544 m.), „Trijų jūrų“ parkai, tarp jų – [[Beihajaus parkas]] prie Beihajaus ežero kranto ir jame esančioje saloje; čia yra [[Baita pagoda]] („Baltoji pagoda“, 1651 m.). Pekino administracinis ir politinis centras yra Tiananmenio aikštė, kurios vakaruose ir rytuose ir Kinijos liaudies deputatų rūmai, [[Kinų liaudies revoliucijos muziejus|Kinijos revoliucijos muziejus]], Kinijos istorijos muziejus (abudu pastatyti 1959 m.).
Būdingas drėgnas ir šiltas klimatas, kuriam būdingos karštos ir drėgnos vasaros. Jas lemia Rytų Azijos [[musonas]] ir dažniausiai šaltos, vėjuotos ir sausos žiemos, kurias lemia didžiulis [[Sibiras|Sibiro]] [[anticiklonas]].<ref name="people's daily">{{cite web|title=Pekinas|url=http://english.people.com.cn/data/province/beijing.html|work=People's Daily|date=2001 m. kovas|accessdate=2008-07-22}}</ref>
 
{{Pekino klimato lentelė}}
Išoriniame mieste yra [[Dangaus šventykla]] (1420–1530 m., perstatyta [[XVIII amžius|XVIII]]-[[XIX amžius|XIX]] a.).
==== Oro kokybė ====
 
Oro užterštumas Pekine dieną beveik penkiskart viršija [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]] standartus.<ref>{{Citation
Aplinkui senąjį Pekiną išsidėstę keturi miesto rajonai, kurie neseniai buvo priemiesčiai, tačiau plečiantis miestui buvo sparčiai urbanizuoti. Tai yra [[Haidianas]], [[Čaojangas]], [[Fengtajus]] ir [[Šidzingšanas]]. Jie su senuoju Pekinu yra sujungti metro sistema.
|last=Macur
|first=Juliet
| author-link=
|title=Olympic Teams Vying to Defeat Beijing’s Smog
|journal=[[The New York Times]]
|volume=
|issue=
|pages=
|year=2008
|date=2008-01-24
|url=http://www.nytimes.com/2008/01/24/sports/othersports/24mask.html?_r=1&oref=slogin&pagewanted=all }}</ref> Tai vienas labiausiai užterštų pasaulio miestų.<ref>http://www.guardian.co.uk/news/2005/oct/31/china.pollution</ref>
 
== Administracinis suskirstymas ==
[[vaizdasVaizdas:Beijing_city_wall_map_vectorized.svg|thumb|left|Senojo Pekino struktūra]]
Pekinas padalintas į 16 administracinių rajonų. Jie gali būti skirstomi į istorinį miesto centrą (oranžinė spalva), centrinius naujesnius rajonus (rožinė spalva), artimesnius [[priemiestis|priemiesčius]] (mėlyna spalva) ir tolimesnius priemiesčius (žalia spalva).
{| class="wikitable" style="font-size:90%;" align="centerright"
 
{| class="wikitable" style="font-size:90%;" align="center"
|
{|
eilutė 57 ⟶ 72:
{{Image label|x=237|y=320|scale=500/500|text=[[Čaojangas]]}}
{{Image label|x=165|y=303|scale=500/500|text=[[Haidianas]]}}
{{Image label|x=183|y=366|scale=500/500|text=[[FengtaiFengtajus]]}}
{{Image label|x=152|y=337|scale=500/500|text=[[Šidzingšanas]]}}
{{Image label|x=063|y=320|scale=500/500|text=[[Mentougou]]}}
eilutė 72 ⟶ 87:
|}
|}
Pekinas padalintas į 16 administracinių rajonų. Jie gali būti skirstomi į istorinį miesto centrą (oranžinė spalva), centrinius naujesnius rajonus (rožinė spalva), artimesnius [[priemiestis|priemiesčius]] (mėlyna spalva) ir tolimesnius priemiesčius (žalia spalva).
 
Pekino urbanizuotoji dalis užima 6 centrinius administracinius rajonus, iš kurių senasis Pekinas dalinamas į du: [[Sičengas|Sičengą]] ir [[Dongčengas|Dongčengą]]. Senasis Pekinas yra išplanuotas grynai geometriškai, jame išskiriamas Vidinis miestas ir Išorinis miestas. Kadaise ši dalis buvo apjuosta siena, tačiau ji nėra išlikusi. 2-asis žiedinis kelias juosia senąjį Pekiną, o Metro 2-oji linija žymi senąją Vidinio miesto ribą.
== Gyventojai ==
2013 m. Pekino gyventojų skaičius savivaldybėje siekė 21,15 mln., iš kurių 18,25 gyveno miesto gyvenvietėse ir priemiesčiuose, 2,9 mln. - kaimo vietovėse. Miesto gyventojų skaičius nuolat auga. Nuo 1982 m. gyventojų skaičius pagausėjo daugiau nei dvigubai. Pekinas pagal gyventojų skaičių miesto gyvenvietėse yra antras pagal dydį po [[Šanchajus|Šanchajaus]].
 
Vidiniame mieste yra imperatoriaus miesto kompleksas (pietinė siena su vartais bei [[Tiananmenio aikštė]]), kurio centras – [[Uždraustasis miestas]], t. y. Imperatoriaus rūmai (XV a. pradžia; dabartinis Guguno muziejus). Visos Vidinio miesto dalys sujungtos griežta rūmų, šventyklų ir kitų statinių sistema, kurie tam tikra tvarka išdėstyti iš pietų į šiaurę. Imperatoriaus miesto komplekse taip pat yra [[Taimiao šventykla]] („Protėvių paminėjimo šventykla“, pastatyta 1420 m., perstatyta 1544 m.), „Trijų jūrų“ parkai, tarp jų – [[Beihajaus parkas]] prie Beihajaus ežero kranto ir jame esančioje saloje; čia yra [[Baita pagoda]] („Baltoji pagoda“, 1651 m.). Pekino administracinis ir politinis centras yra Tiananmenio aikštė, kurios vakaruose ir rytuose ir Kinijos liaudies deputatų rūmai, [[Kinų liaudies revoliucijos muziejus|Kinijos revoliucijos muziejus]], Kinijos istorijos muziejus (abudu pastatyti 1959 m.).
2010 m. surašymo duomenimis, beveik 96% Pekino gyventojų yra [[haniai]]. Iš 800 000 sostinėje gyvenančių tautinių mažumų skaitlingiausi [[mandžiūrai]] (336 000), [[hujai]] (249 000), [[korėjiečiai]] (77 000), [[mongolai]] (37 000) ir [[tudziai]] (24 000).
 
Išoriniame mieste yra [[Dangaus šventykla]] (1420–1530 m., perstatyta [[XVIII amžius|XVIII]]-[[XIX amžius|XIX]]XVIII–XIX a.).
== Klimatas ==
Būdingas drėgnas ir šiltas klimatas, kuriam būdingos karštos ir drėgnos vasaros. Jas lemia Rytų Azijos [[musonas]] ir dažniausiai šaltos, vėjuotos ir sausos žiemos, kurias lemia didžiulis [[Sibiras|Sibiro]] [[anticiklonas]].<ref name="people's daily">{{cite web|title=Pekinas|url=http://english.people.com.cn/data/province/beijing.html|work=People's Daily|date=2001 m. kovas|accessdate=2008-07-22}}</ref>
 
Aplinkui senąjį Pekiną išsidėstę keturi miesto rajonai, kurie neseniai buvo priemiesčiai, tačiau plečiantis miestui buvo sparčiai urbanizuoti. Tai yra [[Haidianas]], [[Čaojangas]], [[Fengtajus]] ir [[Šidzingšanas]]. Jie su senuoju Pekinu yra sujungti metro sistema.
{{Pekino klimato lentelė}}
=== Oro kokybė ===
 
== Gyventojai ==
Oro užterštumas Pekine dieną beveik penkiskart viršija [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]] standartus.<ref>{{Citation
2013 m. Pekino gyventojų skaičius savivaldybėje siekė 21,15 mln., iš kurių 18,25 gyveno miesto gyvenvietėse ir priemiesčiuose, 2,9 mln. - kaimo vietovėse. Miesto gyventojų skaičius nuolat auga. Nuo 1982 m. gyventojų skaičius pagausėjo daugiau nei dvigubai. Pekinas pagal gyventojų skaičių miesto gyvenvietėse yra antrastrečias pagal dydį po [[Čongčingas|Čongčingo]] ir [[Šanchajus|Šanchajaus]].
|last=Macur
|first=Juliet
| author-link=
|title=Olympic Teams Vying to Defeat Beijing’s Smog
|journal=[[The New York Times]]
|volume=
|issue=
|pages=
|year=2008
|date=2008-01-24
|url=http://www.nytimes.com/2008/01/24/sports/othersports/24mask.html?_r=1&oref=slogin&pagewanted=all }}</ref> Tai vienas labiausiai užterštų pasaulio miestų.<ref>http://www.guardian.co.uk/news/2005/oct/31/china.pollution</ref>
 
2010 m. surašymo duomenimis, beveik 96 % Pekino gyventojų yra [[haniai]]. Iš 800 000 sostinėje gyvenančių tautinių mažumų skaitlingiausi [[mandžiūrai]] (336 000), [[hujai]] (249 000), [[korėjiečiai]] (77 000), [[mongolai]] (37 000) ir [[tudziai]] (24 000).
== Sportas ==
 
== Sportas ==
[[2008]] m. Pekine vyko [[XXIX vasaros olimpinės žaidynės]].
 
== Miestai partneriai ==
Miestai, su kuriais Pekinas yra užmezgęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius:
 
{|
| valign="top" |
* {{flagicon|Japonija}} [[Tokyo]], [[Japonija]] ''(nuo [[1979]] m. [[kovo 14]] d.)''
* {{flagicon|JAV}} [[Niujorkas]], [[JAV]] ''(nuo [[1980]] m. [[vasario 25]] d.)''
* {{flagicon|Serbija}} [[Belgradas]], [[Serbija]] ''(nuo [[1980]] m. [[spalio 14]] d.)''
* {{flagicon|Peru}} [[Lima]], [[Peru]] ''(nuo [[1983]] m. [[lapkričio 21]] d.)''
* {{flagicon|JAV}} [[Vašingtonas]], [[JAV]] ''(nuo [[1984]] m. [[gegužės 15]] d.)''
* {{flagicon|Ispanija}} [[Madridas]], [[Ispanija]] ''(nuo [[1985]] m. [[rugsėjo 16]] d.)''
* {{flagicon|Brazilija}} [[Rio de Žaneiras]], [[Brazilija]] ''(nuo [[1986]] m. [[lapkričio 24]] d.)''
* {{flagicon|Prancūzija}} [[Il de Fransas]] (Paryžius), [[Prancūzija]] ''(nuo [[1987]] m. [[liepos 2]] d.)''
* {{flagicon|Vokietija}} [[Kelnas]], [[Vokietija]] ''(nuo [[1987]] m. [[rugsėjo 14]] d.)''
* {{flagicon|Turkija}} [[Ankara]], [[Turkija]] ''(nuo [[1990]]  m. [[birželio 20]] d.)''
* {{flagicon|Egiptas}} [[Kairas]], [[Egiptas]] ''(nuo [[1990]] m. [[lapkričio 28]] d.)''
* {{flagicon|Indonezija}} [[Džakarta]], [[Indonezija]] ''(nuo [[1992]] m. [[rugpjūčio 4]] d.)''
* {{flagicon|Pakistanas}} [[Islamabadas]], [[Pakistanas]] ''(nuo [[1992]] m. [[lapkričio 8]] d.)''
| valign="top" |
* {{flagicon|Tailandas}} [[Bankokas]], [[Tailandas]] ''(nuo [[1993]] m. [[gegužės 26]] d.)''
* {{flagicon|Argentina}} [[Buenos Airės]], [[Argentina]] ''(nuo [[1993]] m. [[liepos 13]] d.)''
* {{flagicon|Pietų Korėja}} [[Seulas]], [[Pietų Korėja]] ''(nuo [[1993]] m. [[spalio 23]] d.)''
* {{flagicon|Ukraina}} [[Kijevas]], [[Ukraina]] ''(nuo [[1993]] m. [[gruodžio 13]] d.)''
* {{flagicon|Vokietija}} [[Berlynas]], [[Vokietija]] ''(nuo [[1994]] m. [[balandžio 5]] d.)''
* {{flagicon|Belgija}} [[Briuselis]], [[Belgija]] ''(nuo [[1994]] m. [[rugsėjo 22]] d.)''
* {{flagicon|Vietnamas}} [[Hanojus]], [[Vietnamas]] ''(nuo [[1994]] m. [[spalio 6]] d.)''
* {{flagicon|Nyderlandai}} [[Amsterdamas]], [[Nyderlandai]] ''(nuo [[1994]] m. [[spalio 29]] d.)''
* {{flagicon|Rusija}} [[Maskva]], [[Rusija]] ''(nuo [[1995]] m. [[gegužės 16]] d.)''
* {{flagicon|Prancūzija}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] ''(nuo [[1997]] m. [[spalio 23]] d.)''
* {{flagicon|Italija}} [[Roma]], [[Italija]] ''(nuo [[1998]] m. [[gegužės 28]] d.)''
* {{flagicon|Pietų Afrikos Respublika}} [[Gautengas]], [[Pietų Afrikos Respublika]] ''(nuo [[1998]] m. [[gruodžio 6]] d.)''
| valign="top" |
* {{flagicon|Kanada}} [[Otava]], [[Kanada]] ''(nuo [[1999]] m. [[spalio 19]] d.)''
* {{flagicon|Rumunija}} [[Bukareštas]], [[Rumunija]] ''(nuo [[2005]] m. [[birželio 21]] d.)''
* {{flagicon|Kuba}} [[Havana]], [[Kuba]] ''(nuo [[2005]] m. [[rugsėjo 4]] d.)''
* {{flagicon|Filipinai}} [[Manila]], [[Filipinai]] ''(nuo [[2005]] m. [[lapkričio 14]] d.)''
* {{flagicon|Jungtinė Karalystė}} [[Londonas]], [[JK]] ''(nuo [[2006]] m. [[balandžio 10]] d.)''
* {{flagicon|Etiopija}} [[Addis Ababa]], [[Etiopija]] ''(nuo [[2006]] m. [[balandžio 17]] d.)''
* {{flagicon|Naujoji Zelandija}} [[Velingtonas]], [[Naujoji Zelandija]] ''(nuo [[2006]] m. [[gegužės 10]] d.)''
* {{flagicon|Suomija}} [[Helsinkis]], [[Suomija]] ''(nuo [[2006]] m. [[liepos 14]] d.)''
* {{flagicon|Kazachstanas}} [[Astana]], [[Kazachstanas]] ''(nuo [[2006]]  m. [[lapkričio 16]] d.)''
* {{flagicon|Izraelis}} [[Tel Avivas]], [[Izraelis]] ''(nuo [[2006]] m. [[lapkričio 21]] d.)''
* {{flagicon|Čilė}} [[Čilės Santjagas|Santjagas]], [[Čilė]] ''(nuo [[2007]] m. [[rugpjūčio 7]] d.)''
* {{flagicon|Portugalija}} [[Lisabona]], [[Portugalija]] ''(nuo [[2007]] m. [[spalio 22]] d.)''
|}
 
== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}
 
== Nuorodos ==
{{Vikižodynas|Pekinas|no=T}}
* [http://www.beijing.gov.cn/ Pekino vyriausybės svetainė] (kinų k.)
* [http://www.ebeijing.gov.cn/ Pekino vyriausybės svetainė] {{en-icon}}(anglų k.)
* [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=597 Pekino dangoraižių diagrama]
 
{{Kinijos provincijos}}
 
{{Vikižodynas|Pekinas|no=T}}
 
[[Kategorija:Pekinas| ]]