|
[[Vaizdas:AramcoCoreAreaFeringaWiki.jpg|thumb|AramcoBernardas būstinė Headquarters in [[Dahranas|Dahrane]]Feringa, [[Saudo2015 Arabija|Saudo Arabijoje]]m.]]
'''Bernardas Feringa''' ({{nl|Bernard Lucas (Ben) Feringa}}, g. [[1951]] m. [[gegužės 18]] d. [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]) – [[olandai|olandų]] chemikas, [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas.
'''Saudi Aramco''' – valstybinė [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] naftos ir gamtinių dujų kompanija. Didžiausias naftos tiekėjas (tarp įmonių) pasaulyje (10 % pasaulinės rinkos), valdantis didžiausius (tarp įmonių) pasaulyje naftos išteklius. 2019 m. grupėje dirbo apie 65000 darbuotojų, tikima ją esant vertingiausia ir pelningiausia kompanija pasaulyje.
B. Feringa dirba [[stereochemija|stereochemijos]], homogeninės [[katalizė]]s, molekulinių [[nanotechnologija|nanotechnologijų]] srityje. [[2016]] m. kartu su [[Jean-Pierre Sauvage]] ir [[Fraser Stoddart]] gavo Nobelio chemijos premiją už [[Molekulinė mašina|molekulinių mašinų]], arba molekulinių įrenginių, sukūrimą ir sintezę.
„Saudi Aramco“ pradžia laikoma 1933 m. gegužės 29 d. data, kai [[Saudo Arabija]] pasirašė [[koncesija|koncesijos]] sutartį su JAV „Standard Oil of California“ (vėliau „[[Chevron]]“) kompanija dėl naftos išteklių žvalgybos. Tai vykdė naujai įsteigta bendrovė „California Arabian Standard Oil Company“. [[1936]] m. pusę įmonės akcijų įsigijo JAV „[[Texaco|Texas Company]]“. [[1938]] m. kovą iš gręžinio Nr. 7 [[Daramas|Dahrane]] užfiksuotas 1585 barelių per dieną (bpd) srautas, kas leido pradėti komercinę naftos gavybą. [[1944]] m. įmonė pervadinta į „Arabian American Oil Company“, kurios pavadinimo trumpinys '''ArAmCo''' vėliau tapo įmonės pavadinimo sinonimu. [[1946]] m. įmonė pasiekė 161000 bpd naftos išgavimus. [[1948]] m. kompanijos bendrasavininkais tapo JAV kompanijos „Standard Oil Company“ (vėliau „[[Exxon]]“) ir „Socony-Vacuum Oil Company“ (vėliau „[[Mobil]]“).
B. Feringa labiausiai žinomas dėl to, kad sukūrė [[molekulė|molekulinius]] variklius, kai sukimasis molekulės viduje reguliuojamas [[šviesa|šviesos]] impulsais. Šių variklių pagalba galima keisti [[Medžiaga|medžiagų]] savybes. Medžiagų moksle jau esama išmaniųjų paviršių: molekulės keičia formą nuo šviesos, tampa drėkinančios arba nedrėkinančios, atstumiančios vandenį arba ne.
[[1952]] m. „Aramco“ pagrindinė būstinė įsteigta [[Dahranas|Dahrane]], kur netoliese rastas didžiausias pasaulyje įprastinis paviršinės naftos telkinys. [[1973]] m. [[Saudo Arabija]] įsigijo 25 % įmonės akcijų. Tuo metu prasidėjo arabų šalių [[1973 m. naftos krizė|embargas naftos eksportui]] dėl karo su Izraeliu. [[1974]] m. Saudo Arabija padidino valdomų akcijų dalį iki 60 % ir iki [[1980]] m. pilnai perėmė įmonę. 1988 m. karališkuoju dekretu įmonė pervadinta į „Saudo Arabijos naftos kompaniją“ (''Saudo Arabian Oil Company'', trumpinys '''Saudi Aramco'''). [[1977]] m. kompanija pirmą kartą viršijo 10 mln. bpd naftos išgavimus, jos veikloje reikšmingą dalį pradėjo įgauti gamtinių dujų išgavimai. 2010 m. Saudo Arabijoje „Saudi Aramco“ valdė 77 naftos ir dujų telkinius, septynias naftos perdirbimo gamyklas su daugiau nei 1,6 mln. bpd naftos perdirbimo pajėgumais. Kompanija valdo naftos terminalus, vamzdynus ir nuosavą supertanklaivių laivyną. Turi akcijų dalis naftos įmonėse JAV, Pietų Korėjoje, Filipinuose, Graikijoje.
B. Feringa [[2008]] m. Vilniuje vykusioje tarptautinėje organinės sintezės konferencijoje „Balticum Organicum Syntheticum“ skaitė pranešimą. Šio mokslininko laboratorijoje stažavosi [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] doktorantas Marius Jurgelėnas, magistro darbą atliko prof. Edvino Orento studentas Giedrius Zolubas.
2016 m. „Saudi Aramco“ deklaravo vidutiniškai išgaunanti 10,5 mln. bpd naftos ir patiekianti 340 mln. smpd (standartinių kub. metrų per dieną) gamtinių dujų. Įmonės naftos rezervai vertinami apie 266 mlrd. barelių ir gamtinių dujų − 84 trln. standartinių kub. metrų. „Saudi Aramco“ yra didžiausias Saudo Arabijos karalystės pajamų šaltinis. Saudo Arabijos atstovai 2016 m. preliminariai vertino įmonės vertę 2 trln. JAV dolerių. Įmonės sumokama mokesčių dalis valstybei siekė 85 % pajamų. Ši dalis buvo sumažinta iki 50 % prieš planuojamą viešąjį akcijų pasiūlymą (IPO). Prieš IPO įmonė atskleidė, kad per 2018 m. gavo 111,1 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno, kas būtų beveik dvigubai daugiau nei pelningiausios viešai kotiruojamos pasaulio įmonės („[[Apple]]“) pelnas.
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
[[AramcoBen Feringa|Daugiau…]]
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
| 