Ogūzai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 48:
== Istorija ==
===Migracijos===
''Oghuz'' ar ''oghur'' yra bendrinis tiurkų kalbos žodis, reiškęs susivienjimą, gentį, sąjungą. Todėl šiuo terminu nuo III a. pr. m. e. buvo vadinami įvairūs tiurkiški etnosai. Štai pavyzdžiui kinų istoriko [[Sima Čianas|Sima Čiano]] minimi udzie ({{zh|烏揭|Wūjiē}}, *''ʔâ-grat'') ar hudzie ({{zh|呼揭|Hūjiē}} *''hâ(h)-grat''), gyvenę į vakarus nuo [[siongnu]] gali būti ogūzų kiniškas įvardijimas<ref>Golden, Peter B., “Oq and Oğur ~ Oğuz”, Turkic Languages, 16/2 (2012), pp. 155-199</ref>. V-VI a. tiurkų tarpe aptinkami gentiniai susivienijimai su žodžiu oghuz, tarp kurių yra [[uč ogūzai]] (3 gentys), [[sekiz ogūzai]] (8 gentys) ir [[tukuz ogūzai]] (9 gentys), tačiau jie nebuvo tapatūs čia aptariamiems ogūzams<ref> Golden, Peter B. The Turkic Word of Mahmud al-Kashgari, p. 51</ref>.
Manoma, kad ogūzų siaurąja prasme protėviai iki VIII a. gyveno [[Žetisu]] regione į rytus nuo Balchašo ežero ir sudarė dalį [[Tiurgešai|Tiurgešų kaganato]] visuomenės. VIII a. viduryje į regioną migravę [[karlukai]] išstūmė tiurgešus ir ogūzus į vakarus. Pastarieji įsitvirtino Syrdarjos žemupyje ir stepėse aplink Aralo jūrą. Savo ruožtu jie paskatino iš čia į vakarus migruoti seniau gyvenusius [[kangarai|kangarus]] ir [[pečenegai|pečenegus]]
===Ogūzų valstybė===
Ogūzai suformavo savo gentinę konfederaciją, kuri vadinama '''Ogūzų jabgu valstybe''' (''Oghuz Il''). Jų vadai titulavosi ''jabgu'', o sostine tapo [[Jangikentas]] prie Syrdarjos upės. Jų teritorija driekėsi didžiulėje stepių zonoje tarp Kaspijos jūros vakaruose, [[Chorezmas|Chorezmo]] pietuose ir [[Sogdas|Sogdo]] rytuose. Tuo meu ši teritorija vadinta Ogūzų stepe. Šiaurės rytiniai jų kaimynai buvo [[karlukai]], šiauriniai - [[baškirai]], o šiaurės vakariniai - [[chazarai]]<ref>[http://turkmenhistory.narod.ru/oguzhistory.html Великие огузы: от древних времен до средних веков]</ref>.
X a. ogūzai minimi sąjungoje su [[Kijevo Rusia]] kovoje su [[chazarai]]s, o vėliau - su [[bolgarai]]s. Pačioje X a. pabaigoje, ogūzus valdant Ali jabgu, genčių sąjungoje prasidėjo neramumai dėl didėjančių mokesčių. Kaip opozicija valdančiajai klasei susiformavo [[Seldžiukas|Seldžiuko]] vadovaujama grupė, kuri sukilo ir užėmė [[Džendas|Džendą]]. Ši grupė ilgainiui tapo žinoma kaip [[seldžiukai]]. Jie atsiskyrė nuo pagrindinės ogūzų dalies, migravo į pietus ir priėmė [[islamas|islamą]]. Seldžiuko anūkas Togrulas dar kartą suvienijo seldžiukus ir įsitvirtino prie [[Nisa|Nisos]] miesto. 1040 m. seldžiukai sugebėjo sunakinti Gaznevidų valstybę ir sukurti savo imperiją.
Tuo tarpu šiaurėje valdant paskutiniajam jabgu Šachmalikui, 1041 m. ogūzai sugebėjo nukariauti Chorezmą, kurį paveržė iš Gaznevidų. Tačiau jau po dviejų metų Šachmalikas pralaimėjo seldžiukams ir buvo nukirsdintas. Vidiniai konfliktai labai nusilpnino ogūzų sąjungą, ir po jabgu mirties valstybė nustojo gyvuoti. Ogūzų žemes nusiaubė [[kipčiakai]] iš šiaurės.
== Nuorodos ==▼
===Likimas===
{{Kazachijos istorija}}
Po Ogūzų sąjungos suirimo stepėje likę ogūzai pamažėle pradėti vadinti [[turkmėnai]]s. Jie migravo į pietus, dabartinės Turkmėnijos teritoriją, kur gyvena iki šiol.
Seldžiukai užkariavę teritorijas iki pat Mažosios Azijos nusinešė ogūzų kalbą tolyn į vakarus. XVI a. sukurtos jų valstybės [[Ak Kojunlu]], [[Kara Kojunlu]] ir [[Osmanų imperija]] pradėjo vartoti ogūzų kalbos variantus kaip pagrindinę kalbą ir taip įtvirtino jos vartoseną. Tokkiu būdu išplito turkų ir azerių kalbos.
▲== Nuorodos ==
{{reflist}}
[[Kategorija:Žetisu istorija]]
[[Kategorija:Kazachstano istorija]]
| |||