Erwin Rommel: Skirtumas tarp puslapio versijų

14 pridėta baitų ,  prieš 4 mėnesius
S
Romelis gimė [[1891]] m. Heidenheime prie Brenco, Pietų Vokietijoje, dab. [[Badenas-Viurtembergas|Badeno-Viurtembergo]] žemėje. Buvo antras iš keturių vaikų šeimos. Nuo mažens domėjosi technika. [[1911]] m. baigė [[Dancingas|Dancingo]] karo mokyklą.
 
[[1912]] m. Romelis ėmė draugauti su Walburga Stemmer. Nors jiems [[1913]] m. gimė dukra, tačiau Romelis nutraukė su ja ryšius. Mokydamasis karininkų mokykloje susipažino su būsima žmona Lucia Maria Mollin (1894–1971), kurią [[1916]] m. vedė. Jų vienintelis sūnus gimė po dvylikos metų [[1928]] m. Manfred Rommel (1928–2013) buvo Vokietijos politikas, ilgametis [[Štutgartas|Štutgarto]] meras. Jis pasirūpino įamžinti tėvo atminimą Vokietijoje, be to, draugavo su tėvo pricipiniųprincipinių priešų sūnumis David Bernard ([[Bernard Law Montgomery]]) ir George Smith ([[George S. Patton]]).<ref>[https://www.telegraph.co.uk/history/world-war-two/10437714/The-sons-of-opposing-wartime-generals.html The sons of wartime generals who became great friends]</ref> Romelis – vienintelis Trečiojo Reicho elito narys, kuriam po karo atidarytas muziejus.
 
== Karinė karjera ==
1940 m. vasarį generolas majoras Romelis paskirtas vadovauti 7-ajai tankų divizijai Vakarų fronte, su kuria sėkmingai kovėsi Prancūzijos kampanijoje. Paaukštintam į generolus leitenantus, Romeliui [[1941]] m. vasarį patikėtas Afrikos korpusas (''Deutsches Afrika-Korps''), kuris atvyko į [[Tripolis|Tripolį]]. Jis turėjo padėti italams, kuriuos Šiaurės Afrikos kampanijoje triuškino britų kariuomenė. Netikėtu kontrpuolimu vokiečiai greičiau nei per dvi savaites nubloškė priešą 1000 mylių atgal. Dar po kelių dienų buvo užimti keli strateginiai miestai, ir Romelis jau buvo [[Egiptas|Egipto]] gilumoje, prie [[Nilas|Nilo]].
 
[[1941]] m. rugsėjį pradėjo vadovauti tankų grupei „Afrika“. Metams baigiantis, kai sulėtėjo vokiečių puolimas, anglams pavyko įsitvirtinti [[Bengazis|Bengazyje]]. Turėdami gyvosios jėgos ir technikos persvarą, jie privertė vokiečius apleisti [[Kirenaika|Kirenaiką]] ir atsitraukti iki pradinių pozicijų [[Tripolitanija|Tripolitanijoje]]. Romelis sugebėjo išvengti paruoštų spąstų, paruoštus apsupti jo vadovaujamus padalinius, išlaikydamas didžiąją dalį kovinės technikos. Taip jam tvirtai prigijo „Dykumų lapino” vardas. Čia pasireiškusį Romelio talentą išpopuliarino [[naciai|nacių]] propaganda, bet dėl jo talento ir korektiško elgesio su priešininku jį aukštai vertino ir Sąjungininkaisąjungininkai. [[Winston Churchill]], kalbėdamas [[Bendruomenių rūmai|Bendruomenių rūmuose]], pabrėžė, kad anglai turi sumanų priešininką, didį karvedį.
 
[[1942]] m. sausį gavo generolo pulkininko laipsnį, netrukus ėmė vadovauti tankų armijai „Afrika“. Jis ypač pasižymėjo kovose dėl [[Tubrukas|Tubruko]], tuomet stipriausios tvirtovės Afrikoje, laikytos nenugalima, buvusios svarbiausiu sąjungininkų placdarmu. Romelis jį užėmė 1942 m. birželio 21 d. staigiu manevru, karo eigą regione persverdamas vokiečių naudai. Jo armija kontratakavo skaitlingesnes britų pajėgas ir per keletą savaičių pasiekė Nilo deltą. Tačiau stringant vokiečių tiekimams, armijos veiksmai Šiaurės Afrikoje tapo riboti. 1942 m. spalio pabaigoje nusistovėjo trapi jėgų pusiausvyra: vokiečių–italų motorizuotoms dalims trūko kuro, o anglai savo pajėgumus pildė atvykstančiomis divizijomis iš kolonijų ir siunčiama nauja technika iš [[JAV]]. Be to, Romeliui paaštrėjo amebinė [[dizenterija]], todėl jam teko skubiai išvykti gydytis. Šiuo laikotarpiu prasidėjo lemiamas britų puolimas, buvo pralaimėtas strateginis El Alameino mūšis. Tankų armija „Afrika“ greičiau nei per pora savaičių buvo nublokšta 1000 km į [[Tunisas|Tunisą]].
Anoniminis naudotojas