Leonas Prapuolenis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ke an (aptarimas | indėlis)
→‎Biografija: Buvo nusistatęs prieš tautininkų vyriausybės politiką.
Ke an (aptarimas | indėlis)
→‎Biografija: karinė prievolė
Eilutė 35:
1933 m. baigęs Komercijos mokyklą įstojo į [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] [[VDU TF|Teisės fakulteto]] Ekonomikos skyrių. Studijuodamas įstojo į studentų ateitininkų korporaciją „Kęstutis“ ir studentų sporto klubą „Achilas“, kuriam iki [[1934]] m. rudens pirmininkavo. Buvo nusistatęs prieš tautininkų vyriausybės politiką.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html Giedrius Grabauskas-Karoblis.Vadai – iškilios asmenybės] </ref>
 
1934 m. persikėlė studijuoti į [[Klaipėda|Klaipėdoje]] įsteigtą Prekybos institutą, kurio baigęs pirmą kursą buvo pašauktas į karo tarnybą pulke. L. Prapuolenis pradėjo bylą, neleidžiantkad kaipjam aktyviambūtų opozicijossuteikta dalyviuiteisė stotikarinę įprievolę atlikti [[Kauno karo mokykla|Karo mokykląmokykloje]]. Leonas Prapuolenis šį sprendimą apskundė teismui, bylą laimėjo ir [[1936]] m. baigė Karo mokyklą atsargos [[Leitenantas|leitenantu]]. Grįžęs į Prekybos mokyklą dalyvavo aktyvistų veikloje, dėl to [[1938]] m. gruodžio mėn. iš instituto buvo pašalintas, tačiau sudarius koalicinę tautininkų, krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „Vieningo darbo vyriausybę“ su ministru pirmininku [[Jonas Černius|Jonu Černiumi]]]<ref>[https://luksas.blog/2013/01/18/kariuomenes-generolas-politikos-eilinis/ A. Lukšas. Kariuomenės generolas, politikos eilinis]</ref> priešakyje ir atšaukus represijas buvo grąžintas į [[Šiauliai|Šiaulius]] perkeltą institutą. Jį baigęs persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], kur [[1939]] m. pabaigoje drauge su dr. [[Adolfas Damušis|Adolfu Damušiu]], dr. [[Pranas Padalskis|Pranu Padalskiu]] ir kitais įsteigė cheminių gaminių fabriką „Gulbė“ ir drauge su Algirdu Sliesoraičiu ėmėsi žygių atskleisti [[VSD|saugumo departamento]] vaidmenį [[1935 m. ūkininkų streikai Lietuvoje|Suvalkijos ūkininkų streike]].
 
Sovietams okupavus Lietuvą ir [[1940]] m. rugsėjo mėnesį išryškėjus neigiamam vyresnių politikų požiūriui į organizuoto pasipriešinimo veiklą, [[spalio 9]] d. Kaune drauge su A. Damušiu, [[Motiejus Pečiulionis|M. Pečiulioniu]] ir kitais aptarė veiklos būtinumą: sukurti platų pogrindžio penketukų tinklą, palaikant ryšius su [[Vilnius|Vilniaus]] majoro [[Vytautas Bulvičius|Vytauto Bulvičiaus]] organizuota grupe. Leonas Prapuolenis buvo pagrindinis ryšininkas tarp Kauno ir Vilniaus štabų, o Vilniaus štabui žlugus, tapo [[LAF]]'o vadovu ir vykdė LAF’o įgaliotinio prie Laikinosios vyriausybės pareigas. Prasidėjus [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimui]] Leonas Prapuolenis, kaip sukilimo vadas, [[1941]] m. [[birželio 23]] d. ryte, 9 val. 28 min. per sukilėlių užimtą [[Kauno radiofonas|radiofoną]] ir [[Kauno radijo stotis|radijo stotį]] paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos atstatymo deklaraciją.