Bernardinai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 84.15.177.120 (Aptarimas) darytas keitimas 5245634
Eilutė 11:
'''Bernardinai''' ({{lot|Ordo Fratrum Minorum}}, '''OFM''') – [[Katalikai|katalikų]] vyrų [[vienuolių ordinas]], [[pranciškonai|pranciškonų]] [[observantai|observantų]] ordino šaka, pavadinta pagal jos įkūrėjo [[Bernardinas Sienietis|Bernardino Sieniečio]] ([[1380]]–[[1444]] m.) vardą.
 
[[1895]] m. observantų šakas [[popiežius]] [[Leonas XIII]] sujungė į Bernardinų mažesniųjųMažesniųjų brolių ordiną. Taip pat po [[1135]] m. [[Bernardas Klervietis|Bernardo Klerviečio]] reformos vadintas ir katalikų vyrų vienuolių ordinas, [[cistersai|cistersų]] šaka. [[Belgija|Belgijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Prancūzija|Prancūzijoje]] cistersės vadintos [[bernardinės|bernardinėmis]].<ref>{{VLE|III|108|[[Leonardas Jagminas]]|Bernardinai}}</ref>
 
== Istorija ==
[[1209]] m. [[Pranciškus Asyžietis]] [[Italija|Italijoje]] įkūrė katalikų vienuolių ordiną ir pavadino jį Mažesniųjų brolių ordinu. Nesutardami dėl [[Tretininkai|tretininkų]] regulos, [[1274]] m. pranciškonai suskilo į ''observantus'', kurie pasiliko OFM pavadinimą ir ''konventualus''. Pirmasis observantų vienuolynas būsimoje [[ATR|Lietuvos ir Lenkijos valstybėje]] buvo įsteigtas [[Krokuva|Krokuvoje]] [[1453]] m. prie Šv. BernardoBernardino bažnyčios.
 
=== Bernardinai Lietuvoje ===
Eilutė 21:
Vienuolyno pastatai įsijungė į miesto gynybinių įrenginių grandinę, bažnyčios pastogėje buvo įrengta [[galerija]] su [[šaudymo anga|šaudymo angomis]], o [[fasadas|fasade]] iškilo į ją vedantys bokšteliai. [[1560]] m. ir [[1564]] m. bažnyčią nuniokojo [[gaisras|gaisrai]], sudegė visa vidaus įranga, grėsė įgriūti skliautai. Atstatymo darbus finansavo valdovas [[Steponas Batoras]], kunigaikštis [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis]] ir turtingi miestelėnai, bet darbai prasidėjo tik apie [[1577]] m. Atstatinėjama buvo iki pat [[XVII a.]] vidurio. [[1763]]–[[1781]] m. bažnyčioje buvo įrengtas naujas vėlyvojo [[barokas|baroko]] stiliaus vidaus ansamblis: [[sakykla]], [[klausykla|klausyklos]], stalės, suolai ir vienuolika [[altorius|altorių]]. Bažnyčia buvo šiek tiek apgadinta rusų armijai malšinant [[1794]] m. [[Tadas Kosciuška|T. Kosciuškos]] sukilimą ir per [[1812]] m. karą.
 
Bernardinų vienuolynai įsteigti [[1471|1468]] m. Kaune, [[1602]] m. [[Kretinga|Kretingoje]], [[1617]] m. [[Trakai|Trakuose]], [[1624]] m. [[Telšiai|Telšiuose]], [[1698]] m. [[Troškūnai|Troškūnuose]] ir kitur. Kartu su [[jėzuitai]]s bernardinai kovojo su [[reformacija]]. XVIII a. viduryje bernardinai LDK turėjo apie 50 vienuolynų. Po [[1831]] ir [[1863]] m. sukilimų caro valdžia, siekdama išstumti katalikųKatalikų bažnyčiąBažnyčią iš socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo, uždarė visus bernardinų vienuolynus, išskyrus Kretingos, rusų valdžia uždarė. [[1843]] m. uždarytas Trakų, 1850 m. Kauno, [[1853]] m. Telšių, [[1864]] m. – Vilniaus vienuolynas, jame įkurtos [[kareivinės]]. Vilniuje išliko [[Bernardinų kapinės]], kuriose palaidota daug žymių kultūros, karinių ir visuomenės veikėjų
 
Tik [[1993]] m. vėl sugrįžo Lietuvoje savo veiklą atnaujinę Šv. Pranciškaus Mažesnieji broliai. Jų rūpesčiu pastatytas vienuolynas prie [[Kryžių kalnas|Kryžių kalno]]