Kauno pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 37:
== Po Žalgirio mūšio ==
Po [[1410]] m. [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] pilis prarado savo strateginę reikšmę, tapo reprezentacine. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas_Didysis|Vytautas]] dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties ji tapo [[Kaunas|Kauno]] [[Miesto seniūnas|seniūno]] rezidencija, pilyje buvo įsikūrusios įvairios administracinės
Viena iš pilims būdingų paskirčių buvo kalinti nusikaltėlius. Kauno pilies bokšte įrengtame kalėjime gyvenimo sąlygos buvo sunkios. Yra išlikęs 1519 m. čia kalintų maskvėnų belaisvių sąrašas. <ref>Vereta Rupeikaitė, „[http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/per-kauno-gimtadieni-galimybe-pabuti-belaisviu-427296#axzz21Et5mD2b Per Kauno gimtadienį – galimybė pabūti belaisviu]“, Kauno diena, 2012 m. gegužės 18 d. (Tikrinta 2012-07-22)</ref> Iš žymesnių kalinių paminėtinas vienas iš [[Aukso_orda|Aukso ordos]] chano Achmato sūnų, Šig-Achmatas. Jis, besislapstydamas nuo persekiojimų, buvo radęs prieglobstį Lietuvai priklausančiame Kijeve. Tačiau ten būdamas ėmė derėtis su Turkijos sultonu dėl pasidavimo. Todėl suimtas ir po pervežimo ilgai laikytas Kauno kalėjime. <ref>Lietuviškoji enciklopedija. II tomas.- Kaunas:1934.-p.176-187.</ref> Kunigaikštis [[Mykolas Glinskis]] 1508 m. sukėlęs maištą, be kitų karinių veiksmų yra nesėkmingai mėginęs paimti Kauno pilį ir išvaduoti ten laikomą Achmatą.<ref>J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija, IV tomas. Baltos lankos, Vilnius, 2009. 551 p.</ref>
| |||