Leonas Prapuolenis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
→Biografija: pataisyti nuorodą |
||
Eilutė 39:
Sovietams okupavus Lietuvą ir [[1940]] m. rugsėjo mėnesį išryškėjus neigiamam vyresnių politikų požiūriui į organizuoto pasipriešinimo veiklą, [[spalio 9]] d. Kaune drauge su A. Damušiu, [[Motiejus Pečiulionis|M. Pečiulioniu]] ir kitais aptarė veiklos būtinumą: sukurti platų pogrindžio penketukų tinklą, palaikant ryšius su [[Vilnius|Vilniaus]] majoro [[Vytautas Bulvičius|Vytauto Bulvičiaus]] organizuota grupe. Leonas Prapuolenis buvo pagrindinis ryšininkas tarp Kauno ir Vilniaus štabų, o Vilniaus štabui žlugus, tapo [[LAF]]'o vadovu ir vykdė LAF’o įgaliotinio prie Laikinosios vyriausybės pareigas. Prasidėjus [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimui]] Leonas Prapuolenis, kaip sukilimo vadas, [[1941]] m. [[birželio 23]] d. ryte, 9 val. 28 min. per sukilėlių užimtą [[Kauno radiofonas|radiofoną]] ir [[Kauno radijo stotis|radijo stotį]] paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos atstatymo deklaraciją.
Vokiečiams uždraudus LAF’ą 1941 m. rudenį suimtas, [[gruodžio 19]] d. uždarytas [[Dachau koncentracijos stovykla|Dachau koncentracijos stovykloje]]. [[1942]] m. [[balandžio 7]] d. [[Kazys Škirpa|Kazio Škirpos]] pastangomis iš lagerio išlaisvintas, perduotas policijos priežiūron [[Miunchenas|Miunchene]] be teisės gyventi Lietuvoje. Nepaisydamas draudimų dalyvavo [[LF]] veikloje rengiant programinius dokumentus, aptariant LF veiklos strategiją. [[1944]] m. [[rugsėjo 15]] d. – [[spalio 8]] d. buvo atvykęs į [[Rietavas|Rietavo]] pasitarimą, svarsčiusį tolesnės LF veiklos planus antrosios sovietų okupacijos metu, dalyvavo diskusijose. Bendradarbiavo laikraštyje „[[Į Laisvę]]“. <ref>[[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis|Juozas Brazaitis]]. Vienų vieni. – Vilnius, 1990 m., psl. 61-63, 65, 67, 76, 84, 93, 95, 105, 373, 385, 386, 396</ref>
Okupavus Lietuvą liko gyventi Vokietijoje, toliau aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, dirbo [[VLIK|Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete]], buvo [[Lietuvių fronto bičiulių sambūris|Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio]] vicepirmininkas. [[1952]]–[[1953]] m. vienas iš septynių lietuvių aktyvistų, kuriuos pagal specialų planą [[MGB]] siekė sunaikinti. <ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/21/kryz_02.html Sovietinio MGB 1953 m. ketinimas sunaikinti grupę išeivijos veikėjų // XXI amžius, 2007-02-21, Nr. 14 (1511)]</ref> [[1955]] m. persikėlė į [[JAV]], apsigyveno Čikagoje. Čia aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių organizacijų veikloje. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. <ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html Vadai – iškilios asmenybės // Už laisvę, 2011-06-23]</ref>
| |||