Čikaga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 35:
Pirmas nevietinis žmogus atvykes buvo [[Jean Baptiste Pointe du Sable]], kuris sukūrė prekybinį postą apie 1770 m. 1795 m. [[JAV]] valdžia įsigijo žemės šioje apylinkėje, kurioje pastatė tvirtovę. 1803 m. kariuomenė įrengė ''Fort Dearborn'' tvirtovę, išsilaikiusią iki 1812 m. Pagal 1804 ir 1833 m. sutartis, vietiniai [[indėnai]] išsikraustė ir oficialiai miestelis buvo įkurtas 1833 m. rugpjūčio 12 d. prie Čikagos upės. Miesto statusą gavo 1837 m. kovo 4 d. Miesto plėtrą paskatino 1838 m. nutiestas pirmasis [[geležinkelis]], taip pat 1848 m. baigta Ilinojaus ir Mičigano kanalo statyba, kuris sujungė sujungė Mičigano ežerą (per Čikagos upę) su Ilinojaus upe (gana toli nuo Čikagos miesto). Šis [[kanalas]] buvo uždarytas 1933 m.
 
Čikaga labai greitai augo ir tapo svarbiu pramonės ir transporto centru JAV centrinėje dalyje. XIX amžiuje Čikagos plėtrą toliau lėmė tiesiami geležinkeliai, kuriais gabentos [[prekė]]s ir [[Keleivis|keleiviai]]. Dėl gero vandens susisiekimo su [[Didieji ežerai|Didžiaisiais ežerais]], [[Misisipė (upė)|Misisipės upės]] kanalais ir Ilinojaus, ir kitomis upėmis, Čikaga tapo svarbiu ir laivų [[uostas|uostu]]. Tai leido plėtoti gyvulių ūkius ir mėsos pramonępramonęj jei. Čikagos pietinėje dalyje įsikūrė viena didžiausių pasaulyje mėsos perdirbimo įmonė ''Union Stock Yards''.
 
1871 m. įvyko vadinamasis Didysis Čikagos gaisras, sunaikinęs daug Čikagos pastatų, tačiau miestas greitai atsistatė. Per darbininkų [[Streikas|streiką]] Čikagoje, ''Haymarket'' [[riaušės]] įvykusį 1886 m. gegužės 4 d. žuvo keli gyventojai. [[1893]] ir [[1933]] m. mieste surengtos [[Pasaulinė paroda|pasaulinės parodos]].