Marija Teksietė: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Mary of Teck 4.jpg|thumbnail|left|Jorko hercogienė Marija. [[Otava]], [[1901]] metai]]

Po vestuvių karalienė Viktorija savo anūkui davė Jorko hercogo titulą. Marija, kaip Jurgio sutuoktinė, gavo Jorko hercogienės titulą. Sutuoktiniai pradėjo gyventi Jorko vasarnamyje, įsikūrusiame šalia Sandingemo rūmų Norfolke. Taip pat jie turėjo asmeninius apartamentus Sent-Džeimso rūmuose. Per ateinančius šešerius metus sutuoktiniams gimė šeši vaikai: [[Eduardas VIII]], [[Jurgis VI|Albertas]], Marija, Henris, Jurgis, ir Džonas. Pastarasis kentėjo nuo epilepsijos ir mirė 1919 metais.

Hercogienė mylėjo savo vaikus, nors daug laiko jie praleido su auklėmis, kaip kad buvo priimtina pas jų padėties žmones. Aukles vaikams dažnai keitė dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, dėl arogancijos ar piktnaudžiavimo vaikų padėtimi. Su savo jaunesniuoju sūnumi Jorko hercogienė, o po to ir karalienė, beveik nebendravo. Po to, kai jam buvo nustatyta [[epilepsija]], princas buvo pašalintas iš karališkų rūmų ir gyveno vienumoje su savo aukle Šarlote Bil. Karalienė retkarčiais aplankydavo juos. Hercogienė asmeniškai stebėjo savo vaikų mokslą ir pati dėstė jiems istoriją ir muziką. Eduardas rašė apie savo motiną:

„''Jos minkštas balsas ir jaukūs kambariai, pilni įvairių brangenybių, buvo neatsiejami laimės komponentai. Mano motina buvo mums pasididžiavimas, ir viskas, kas vyko mūsų gyvenime, jai turėjo pirmaeilę reikšmę. Su kiekvieno vaiko gimimu motina pradėdavo naują dienoraštį, kuriame kruopščiai registravo kiekvieną pažangą mūsų švietime.''“ Tačiau po motinos mirties jos sūnus Eduardas laiškuose žmonai rašė:

«''Motina galėjo būti tokia griežta ir žiauri man, kad aš tikrai bijojau jos. Man rodosi, kad kai ji buvo gyva, jos kraujas buvo taip pat šaltas kaip ir po mirties.''“

 

Priėmusi Jorko hercogienės titulą, princesė Marija tapo globėja įvairių labdaros ir visuomeninės organizacijų, pavyzdžiui, Londono siuvėjų gildijos (toje pozicijoje ji pakeitė savo motiną).