Jonas Aistis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 84.15.179.136 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (JuraseviC keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 71:
 
Poetinį išgyvenimą, vaizdinę medžiagą ir [[kompozicija|kompoziciją]] sieti su judriu vidiniu muzikalumu – esminis Aisčio kūrybos principas. Aisčio eilėraštis – pustonių ir punktyrinių linijų žaismė, subtiliai derinanti gamtos vaizdo detalę su emociniu šūksniu, elegišką deminutyvą su ritmikos ''pianissimo'', ištirpydama garsų sraute fizinius žodžio kontūrus. Žmogaus ir gamtos paralelizmą, būdingą lietuvių lyrikai, Aistis glaudžia į kanoniškas [[sonetas|soneto]] ir [[rondo]] formas, nusižiūrėtas iš prancūzų senosios poezijos.
 
 
Jo poezijoje labai svarbus netikėtumo efektas, paradoksas, ekspresyvus vaizdas, praskaidrinantis pilko gamtovaizdžio monotoniją. Tai buvo lyrika, menine verte prilygusi geriausiems prancūzų ir rusų poetinio modernizmo pavyzdžiams, tačiau kartu autentiškai lietuviška.
 
== Bibliografija ==